Saab 17

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saab 17
Saab 17A
Tipas žvalgybos lėktuvas / lengvasis bombonešis
Gamintojas Saab
Kūrėjas ASJA
Pirmas skrydis 1940 m. gegužės 18 d.[1]
Pradėtas naudoti 1942 m.[2][3]
Baigtas naudoti 1955 m.
Būsena nenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai Švedija, Etiopija, Suomija, Austrija
Pagaminta vnt. 323

Saab 17 – švedų lengvasis bombonešis ir žvalgybos lėktuvas, kurį, 1937 m. sukūrė kompanija ASJA („AB Svenska Järnvägsverkstädernas Aeroplanavdelning“). Šis modelis pakeitė žvalgybos lėktuvą „S 6“ („Fokker C.V“) ir lengvąjį bombonešį „B 5“ („Saab Northrop 8A-1“), priklausiusius Švedijos oro pajėgoms. 1942 m. pradėtas naudoti Švedijoje ir eksportuotas į Austriją, Suomiją ir Etiopiją.[2]

Sukūrimo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1930 m. pabaigoje Švedijos oro pajėgos rengėsi pakeisti žvalgybos lėktuvą „S 6“ orlaiviu „S 7“ („Hawker Hart“). Bet šie lėktuvai jau buvo naudojami kaip lengvieji bombonešiai pavadinimu „B 4“. Be to, karinėms oro pajėgoms reikėjo naujo lėktuvo, skirto artilerijai, nes naudojamas „B 5“ pasižymėjo prastu matomumu iš kabinos.[2]

1938 m. kompanija ASJA Švedijos gynybos ministerijai pasiūlė pabandyti du lėktuvus – licencinį „Gassner F-1“ arba nuosavą „L 10“, prie kurio buvo dirbama nuo 1937 m. Kadangi jau buvo nupirkti „Fieseler Storch“, Švedijos oro pajėgos pirmenybę atidavė ASJA „L 10“ modeliui, užsakydami du bandomuosius modelius pavadinimu „P 7“.[2]

1939 m. ASJA pateko į „Saab“ sudėtį, todėl projektas buvo pervadintas į „Saab L 10“.[2]

Pirminis pavadinimas „L 10“ Švedijos karinėse oro pajėgose buvo pervadintas į „S 15“ (žvalgybos lėktuvui) ir „B 8“ (lengvajam bombonešiui). Bet greitai buvo nuspręsta keisti Švedijos oro pajėgų pavadinimų sistemą, tam, kad kiekvienas modelis turėtų savą numerį. Tokiu būdu „Saab L 10“ imta vadinti „Saab 17“.[2]

Lėktuvo konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„L 10“ buvo metalinis, vieno variklio, viduryje fiuzeliažo sumontuotais sparnais lėktuvas, kuris buvo kuriamas dalyvaujant amerikiečių inžinieriams, dirbusiems ASJA ir „Saab“. Orlaivio konstrukcijoje pastebimi „Vought Kingfisher“ ir „Curtiss Helldiver“ lėktuvų bruožai.[2]

Kadangi pikiruojamasis bombonešis turi turėti ypatingai tvirtus sparnus, todėl važiuoklė sulįsdavo ne į sparnus, bet pasislėpdavo po išoriniais aptakais. Išleista važiuoklė su pritvirtintais aptakais galėjo būti naudojama kaip aerodinaminis stabdis. Buvo numatyta ir slidinė, bei pontoninė važiuoklės.[2]

Lėktuvo ekipažą sudarė du žmonės – pilotas ir stebėtojas-radistas, kurie buvo įsitaisę erdvioje kabinoje. Stebėtojo – radisto sėdynė buvo paslanki, leido lengviau pakeisti darbo vietą.[2]

Ginkluotę sudarė du 8 mm sparnų kulkosvaidžiai ir vienas 8 mm kulkosvaidis, skirtas stebėtojo-radisto gynybai.[2]

Modifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Saab 17“ buvo gaminamas trijų modifikacijų – A, B ir C ir dviejų pagrindinių versijų – bombonešio ir žvalgybos lėktuvo. Pagrindinis modifikacijų skirtumas buvo skirtingų modelių varikliai.[1]

Pirmasis prototipas pakilo su britišku varikliu „Bristol Mercury XII“, kurio galia 880 AG. Variklis pagal licenciją buvo gaminamas „Saab“ kompanijoje ir buvo naudojamas licenciniam bombonešiui „B 3“. Serijinė modifikacija turėjo būti su amerikietiškuPratt & Whitney SC3-G Twin Wasp“ varikliu, bet dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo nepavyko gauti licencijos jo gamybai. Švedijos kompanija SFA („Svenska Flygmotor AB“) pagamino jo kopiją pavadinimu „STWC-3“.[2]

Bombonešis „Saab 17“ turėjo indeksą „B“ (šved. Bomb).

B 17A[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios modifikacijos lėktuvuose buvo montuojami „STWC-3“ varikliai, kurių galia 1 067 AG. Iki 1944 m. buvo pagaminti 132 šios modifikacijos lėktuvai. Švedijos karinės oro pajėgos juos naudojo kaip bombonešius iki 1948 m., o tada buvo perdaryti į taikinių vilkikus. Paskutiniai šios modifikacijos lėktuvai iš Švedijos karinių oro pajėgų ginkluotės buvo nurašyti 1955 m.

B 17B[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chronologiškai pirmoji ir gausiausia „Saab 17“ modifikacija. Lėktuvuose buvo montuojami britiški „Bristol Mercury XXIV“ varikliai, išvystantys 980 AG. Varikliai pagal licenciją buvo gaminami Švedijoje, NOHAB kompanijoje ir buvo skirti licenciniam bombonešiui „B 3“ („Junkers 86“).

Šios modifikacijos lėktuvas buvo gaminamas dviejų versijų – bombonešis ir žvalgybos lėktuvas.

Bombonešis

B 17B I[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pikiruojamasis bombonešis, kuris buvo aprūpintas griebtuvu, skirtu 500 kg bombos išmetimui nekliudant propelerio. Taip pat galėjo gabenti bombas, pakabintas po sparnais.

B 17B II[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lengvasis bombonešis, turėjęs bombų liuką ir pakabinamas bombas.

Žvalgybos lėktuvas

Žvalgybos lėktuvas „Saab 17“ turėjo indeksą „S“ (šved. Spaning) ir buvo gaminamas dviejų pagrindinių versijų – su ratine ir pontonine važiuoklėmis.

S 17BL[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvalgybos lėktuvas su indeksu „L“ (šved. Land). Skyrėsi sumontuota fotoįranga. Išviso buvo pagaminti 65 tokie lėktuvai, iš kurių 44 buvo perdaryti į bombonešius. Buvo naudojami iki 1949 m.

S 17BS[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Saab S 17BS

Pontoninis žvalgybos vandens lėktuvas su indeksu „S“ (šved. Sjö). Turėjo du didelius pontonus pritvirtintus prie aerodinaminių atramų ir papildomas vertikalias plokštumas ant stabilizatorių. Iš viso buvo pagaminti 56 tokie lėktuvai, iš kurių 18 buvo perdaryti „S 17BL“. Buvo naudojami iki 1949 m. Keli lėktuvai buvo parduoti civiliniam naudojimui.

B 17C[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėktuvo versija su itališku varikliu „Piaggio P XI bis RC 40D“, kurio galia 1 040 AG. Šios markės varikliai, taip pat propeleriai buvo įsigyti kartu su Švedijos oro pajėgų pirktais naikintuvaisReggiane Re.2000“. Buvo apginkluotas taip pat kaip ir „B 17B II“. 1942–1943 m. buvo pagaminti 77 lėktuvai. Dėl problemų kilusių su variklių detalių tiekėjais, visi „B 17C“ lėktuvai 1947–1948 m. buvo nurašyti.

Naudotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1942 m. iki 1955 m. Švedijos karinės oro pajėgos naudojo „B 17A“, „B 17B I“, „B 17B II“, „B 17C“, „S 17BL“ ir „S 17BS“ modifikacijų lėktuvus.
1957 m. vienas lėktuvas „B 17A“ buvo eksportuotas į Austriją. Lėktuvas buvo naudojamas kaip taikinių vilkikas.
1960 m. du lėktuvai „B 17A“ buvo eksportuoti į Suomiją, kur buvo naudojami kaip taikinių vilkikai.
1947–1953 m. laikotarpiu, 46 „B 17A“ lėktuvai buvo eksportuoti į Etiopiją.

Danijos brigados lėktuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Saab B 17C“ su Danijos brigados skiriamaisiais ženklais.

1943 m. Švedijoje suformuota Danijos brigada, kurioje buvo 15 pilotų. Jiems buvo leista lankyti apmokymus Švedijos karinėse oro pajėgose. 1945 m. 15 lėktuvų „Saab B 17C“ buvo paskolinti Danijos brigadai. 1945 m. gegužės 4 d. lėktuvai buvo paženklinti Danijos oro pajėgų skiriamaisiais ženklais, pakrauti ir parengti skrydžiui.

Lėktuvai buvo pasiūlyti Danijos vyriausybei, bet jau po 7 dienų, kai baigėsi mūšiai Europoje, Danijos brigados pilotams ir mechanikams buvo liepta į Daniją grįžti traukiniais, o Danijos vyriausybė atsisakė įsigyti šiuos lėktuvus.[2]

Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

B 17A B 17B S 17BS B 17C
Techninės charakteristikos
Ekipažas 2 žmonės 2 žmonės 2 žmonės 2 žmonės
Sparno mojis 13,7 m 13,7 m 13,7 m 13,7 m
Ilgis 9,8 m 9,8 m 10,0 m 10,0 m
Aukštis 4,0 m 4,0 m 4,8 m 4,15 m
Sparno plotas 28,5 m² 28,5 m² 28,5 m² 28,5 m²
Tuščio masė 2 600 kg 2 635 kg 2 700 kg 2 680 kg
Kilimo masė 3 790 kg 3 605 kg 3 825 kg 3 870 kg
Normali apkrova 450 kg 450 kg 450 kg 450 kg
Skrydžio charakteristikos
Didžiausias greitis 435 km/h 395 km/h 330 km/h 435 km/h
Kreiserinis greitis 390 km/h 375 km/h 315 km/h 370 km/h
Skrydžio atstumas 1 800 km 1 400 km 2 000 km 1 700 km
Didžiausias aukštis 8 700 m 8 000 m 6 800 m 9 800 m
Ginkluotė
Kulkosvaidžiai 3 x 8 mm 3 x 8 mm 3 x 8 mm 3 x 8 mm
Bombų apkrova 500 kg 700 kg nėra 700 kg

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.