Švedijos oro pajėgos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Švedijos oro pajėgos (šved. Svenska flygvapnet)

Švedijos oro pajėgų herbas
Veikimo laikas 1926 m. liepos 1 d. – dabar
Valstybė Švedijos vėliava Švedija
Pavaldus Švedijos ginkluotosios pajėgos
Rūšis Oro pajėgos
Maršas Flygvapnets defileringsmarsch (Maršas Švedijos oro pajėgų)
Vadovybė
Oro pajėgų vadas generolas majoras Anders Silwer
Simbolika
Švedijos KOP rondelis

Švedijos oro pajėgos (šved. Svenska flygvapnet) – Švedijos ginkluotųjų pajėgų šaka, atsakinga už veiksmus oro erdvėje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švedijos oro pajėgos buvo įkurtos 1926 m. liepos 1 d., kai buvo sulieti Švedijos armijos ir karinio jūrų laivyno aviacijos daliniai. Dėl didėjančios tarptautinės įtampos XX a. ketvirtąjį dešimtmetį Oro pajėgos buvo reorganizuotos, praplėstos nuo 4 eskadrilių iki 7 eskadrilių.

1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Švedijos oro pajėgos imtos plėsti, ir tas plėtimas nepasibaigė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Švedija kare nedalyvavo, bet didelės oro pajėgos buvo laikomos būtinomis, kad pašalintų įsiveržimo grėsmę ir padėti atsispirti didžiųjų valstybių karinei grėsmei. 1945 m. Švedijos oro pajėgos turėjo virš 800 kovai parengtų lėktuvų.

Antrojo pasaulinio karo metais didžiausia Švedijos oro pajėgų problemų buvo degalų stygius. Švediją supo kariaujančios valstybės, kurios negalėjo tiekti aviacinių degalų. Degalus lėktuvams gamino iš vietinių naftingųjų skalūnų.

Šaltojo karo laikų plėtra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1945 m. Švedijos oro pajėgos buvo sparčiai modernizuojamos. Nebebuvo politiškai priimtina apginkluoti aviaciją ne geriausiais lėktuvais. Aviacijos vadovybė pirko geriausius užsienio gamybos lėktuvų modelius, pvz., sraigtinius naikintuvus P-51 Mustangas ar reaktyvinius naikintuvus de Havilland DH.100 Vampire, skatino aukščiausios kokybės švediškų lėktuvų kūrimą. Apie 1950 m. ginkluotėn priėmus naikintuvą Saab 29 Tunnan, Švedija turėjo naikintuvus, prilygusius geriausiems to meto D. Britanijos Karališkųjų oro pajėgų, JAV Oro pajėgų ir TSRS Karinių oro pajėgų naikintuvams.

XX a. 6-tą dešimtmetį oro pajėgos, perėmusios idėją iš Vokietijos, ėmė įrenginėti kelines oro bazes. Pagal BASE 90 planą buvo kuriami išsklaidyti aerodromai[1] – rengiamos oro bazės buvo taip įrengtos autostrados, kad jų atkarpos galėtų būti naudojamos kaip kilimo ir tūpimo takai. 9-ojo dešimtmečio pradžioje 44-tas kelias buvo perstatytas, kad turėtų keturis trumpus kilimo ir tūpimo takus (dydis 17 x 800 metrų). Palei kelią buvo įrengta daug aikštelių, kuriose lėktuvai turėjo būti perginkluojami ir papildomi degalais. Šie trumpi takai treniruotėms naudojami ir dabar – mokant Gripen ir Hercules pilotus prieš tarptautines operacijas veikti nepalankiomis sąlygomis.[2]

Šaltojo karo metais labai daug pinigų buvo išleista vystant Oro pajėgas ir švediškų karo lėktuvų gamybą. 1957 m. Švedijos oro pajėgos buvo ketvirtos pagal pajėgumų pasaulyje, [3] , ginkluotos 800 tada modernių fronto lėktuvų. 6-tą dešimtmetį aviacija buvo apginkluota lėktuvais Saab J 29 Tunnan, Saab A 32 Lansen ir Saab J 35 Draken.

Dalyvavimas karo veiksmuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švedijos oro pajėgos kovojo dviejuose karuose – 1939–1940 m. TSRS-Suomijos Žiemos kare ir 1961–1964 m. Kongo krizėje.

1940 m., Suomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. lapkritį TSRS atakavus Suomiją Švedija kaimynę rėmė įvairiais būdais, kartais priartėdama prie tiesioginio dalyvavimo kare. Šiaurės Suomijoje 1940 m. sausio-kovo mėnesiais kovojo švedų savanorių pėstininkų brigada ir savanorių aviacijos eskadronas. Eskadronas buvo vadinamas F 19, jis buvo ginkluotas 12 naikintuvų Gloster Gladiator ir 4 pikiruojančiais bombonešiais Hawker Hart.

1961–1964 m., Kongas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švedijos oro pajėgos kaip JTO taikos palaikymo misijos ONUC dalyvis dalyvavo 1961–1964 m. karo veiksmuose Kongo krizėje. Buvo suformuotas atskirasis aviacijos sparnas F 22, ginkluotas tuzinu pusiau pasenusių Saab 29 Tunnans, kurie gerai veikė nepalankiomis centrinės Afrikos sąlygomis. Atsiskyrimo šalininkų priešininkai turėjo nedaug lėktuvų, menkai tikusių kovos veiksmams – tai buvo mokomieji lėktuvai Fouga Magister.

Restruktūravimas po 1990 m[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasibaigus Šaltajam karui Švedijos ginkluotosios pajėgos buvo iš pagrindo restruktūruotos. Kelios aviacijos bazės buvo pripažintos nereikalingomis ir panaikintos. 1994 m. Švedijos oro pajėgos turėjo virš 400 naikintuvų ir šturmo lėktuvų, o 2005 m. kovos lėktuvų skaičius sumažėjo iki mažiau kaip 150 m.

Orlaivių, esančių Švedijos oro pajėgų ginkluotėje, sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orlaivis kilmė tipas versijos naudojama[4] pastabos
Saab JAS 39 Gripen
Švedijos vėliava Švedija daugiafunkcis naikintuvas
daugiafunkcis naikintuvas – mokomasis lėktuvas
daugiafunkcis naikintuvas
daugiafunkcis naikintuvas – mokomasis lėktuvas
JAS 39A
JAS 39B
JAS 39C
JAS 39D
98
15
41
12
12 °C ir 2 D Gripens yra išnuomuoti Čekijos respublikai, sutartis baigsis 2015 m. the Czech Republic on a contract expiring 2015. 12 °C ir 2 D Gripens parduoti Vengrijai išperkamosios nuomos būdu[4].
Saab 105
Švedijos vėliava Švedija reaktyvinis mokomasis naikintuvas SK 60[4] 80[5] Naudojamas pradiniam ir pagrindiniam mokymui
Saab 340
Švedijos vėliava Švedija ankstyvojo perspėjimo lėktuvas
transportinis lėktuvas
S 100B
TP 100
6
3
Saab 32 Lansen
Švedijos vėliava Švedija naikintuvas J 32B 2 Du orlaiviai naudojami Švedijos radiacinės saugos žinybos (šved. Strålsäkerhetsmyndigheten) atmosferiniams matavimams.
MBB Bo 105 Vokietijos vėliava Vokietija lengvasis universalusis sraigtasparnis
HKP 9[4] 20
Eurocopter AS 332 Super Puma Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga transportinis sraigtasparnis HKP 10[4] 10 3 buvo perstatyti į medicininės evakuacijos sraigtasparnius, pervadinti į HKP 10B ir 2011 m. pasiųsti į Afganistaną.[6] Trys prarasti.
NHI NH90 Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga transportinis sraigtasparnis HKP 14[4] 4 Dar 18 užsakyti. Kontraktas užtruko, sraigtasparniai nebus naudojami iki 2017 m.[7] UH-60 Black Hawk laikomi laikinu sprendimu.[8]
Agusta A109 Italijos vėliava Italija transportinis sraigtasparnis HKP 15[4] 20
Lockheed C-130E/H Hercules Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos transportinis lėktuvas TP 84[4] 8
Gulfstream IV Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos VIP
elektroninės žvalgybos lėktuvas
TP 102[4]
S 102B
2
2
SAGEM Sperwer Prancūzijos vėliava Prancūzija bepilotis orlaivis UAV Ugglan[9] 3 Bus pakeisti dviem sistemomis RQ-7 Shadow, turinčiomis po 4 bepiločius orlaivius. Pirmieji bepiločiai pristatyti paskutinį 2011 m. ketvirtį.[10]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Martin, Guy (2005–2009). „The Draken: One of Sweden's finest fighters“. www.aircraftinformation.info. Nuoroda tikrinta 26 May 2010.{{cite web}}: CS1 priežiūra: Datos formatas (link)
  2. http://www.saabhistory.com/2007/06/16/viggen-showcase-grastorp-sweden/[neveikianti nuoroda]
  3. http://www.flygvapenmuseum.se/en/Restaurant/About-the-Swedish-Air-Force-Museum/The-growth-of-the-Air-Force/ Archyvuota kopija 2012-03-14 iš Wayback Machine projekto.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 4,8 Swedish military aviation OrBat Archyvuota kopija 2011-06-06 iš Wayback Machine projekto.
  5. http://disarmament.un.org/un_register.nsf/5cb8afbbb6536a298525647d00612b14/a0d59c5147b357468525760e0063e1d4?OpenDocument[neveikianti nuoroda]
  6. http://www.fmv.se/WmTemplates/page.aspx?id=5379 Archyvuota kopija 2011-07-21 iš Wayback Machine projekto.
  7. http://www.svd.se/nyheter/inrikes/utredare-kop-nya-helikoptrar_4900861.svd
  8. http://www.corren.se/ekonomi/?articleId=5130330&date=&menuids= Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  9. Försvarsmakten Archyvuota kopija 2009-02-01 iš Wayback Machine projekto.
  10. http://www.flightglobal.com/articles/2010/05/21/342307/sweden-to-acquire-aais-shadow-200.html