Sąrašas:Zuzanos Masiulevičiūtės sukurti vaidmenys

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šiame puslapyje pateiktas Kauno valstybinio muzikinio teatro solistės Zuzanos Maciulevičiūtės sukurtų vaidmenų sąrašas

Sukurti vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Regina De-sen-klu, Isako Dunajevskio (rus. Дунаевский, Исаак Осипович) trijų veiksmų operetėje ”Laisvasis vėjas”, 1949 m. Pastat. Stasio Čaikausko, dir. Juozas Jagėla, dail. Mikalojus Zelinskis (rus. Николай Зелинский).[1]
  • Marfa Nikitična, Boriso Aleksandrovo (rus. Алекса́ндров, Бори́с Алекса́ндрович) trijų veiksmų operetėje “Manoji Giuzel”, 1947 m. Rež. Stasys Čaikauskas, dir. Stepas Graužinis, dail. Mikalojus Zelinskis (rus. Николай Зелинский). Kauno muzikinės komedijos teatras.[1],[4]
  • Parasia Nikanorovna, Jurijaus Miliutino (rus. Юрий Милютин) trijų veiksmų operetėje ”Trembita”, 1950 m. Rež. Stasys Čaikauskas, dir. Stepas Graužinis, dail. Mikalojus Zelinskis (rus. Николай Зелинский).[1]
  • Motina, Igorio Iljino (rus. Ильин, Игорь Павлович) operetėje “Laiminga kelionė”, 1950 m. Rež. Stasys Čaikauskas, dir. Stepas Graužinis, dail. Mikalojus Zelinskis (rus. Николай Зелинский).[1]
  • Marija Astafjeva, L Kruco, N Mincho, V Vitlino penkių paveikslų heroinėje muzikinėje komedijoje “Išsiliejo jūra plačiai”, 1950 m. Rež. Stasys Čaikauskas, dir. Juozas Jagėla, dail. Mikalojus Zelinskis (rus. Николай Зелинский).[1]
  • Amalija, Johano Štrauso trijų veiksmų operetėje „Šikšnosparnis“, 1950 m. Rež. Stasys Čaikauskas, dir. Stepas Graužinis, dail. Mikalojus Zelinskis (rus. Николай Зелинский).[1]
  • Nastasija, Jurijaus Miliutino (rus. Юрий Милютин) trijų veiksmų operetėje “Mergaičių sąmyšis”, 1952 m. Rež. Aleksandras Vytautas Kupstas, dir. Juozas Jagėla, dail. Mikalojus Zelinskis (rus. Николай Зелинский)).[1]
  • Tridničichos, Boriso Aleksandrovo (rus. Алекса́ндров, Бори́с Алекса́ндрович) operetėje “Vestuvės Malinovkoje”, 1953 m. Rež. Aleksandras Kupstas, dir. Stepas Graužinis, dail. Mikalojus Zelinskis (rus. Николай Зелинский).[1]
  • Žozefina Pti, Oskaro Felcmano (rus. Фельцман, Оскар Борисович trijų veiksmų operetėje “Nerimsta Viduržemio Jūra”, 1953 m. Rež. Aleksandras Kupstas, dir. Stepas Graužinis, dail. Mikalojus Zelinskis (rus. Николай Зелинский).[1]
  • Pampikienė, vaidybiniame kinofilme "Žydrasis horizontas", 1957 m. Rež. V Mikalauskas, N Bernotas, op. A Mockus, dail. A Žebriūnas, Lietuvos kino studijos gamyba.[1]
  • Tridničicha, Boriso Aleksandrovo (rus. Алекса́ндров, Бори́с Алекса́ндрович) trijų veiksmų operetėje „Vestuvės Malinovkoje“, 1960 m. Rež. Aldona Ragauskaitė, dir. Stepas Graužinis, dail. Albertas Stepanka.[1],[8]
  • Teta Dina, Konstantino Listovo (rus. Листов, Константин Яковлевич) dviejų dalių muzikinėje komedijoje “Sevastopolio valsas”, 1962. Rež. Aldona Ragauskaitė, dir. Juozas Indra ir Juozas Kučiauskas, dail. Mykolas Labuckas. Kauno valstybinis muzikinis teatras.[1],[4]
  • Kapitolina, Jurijaus Miliutino (rus. Юрий Милютин) trijų veiksmų operetėje “Nerami Laimė”, 1963 m. (koncertinis atlikimas).[1]
  • (vaidmuo nenustatytas), Isako Dunajevskio trijų veiksmų operetėje ”Baltoji akacija”, 1963 m.[1]
  • Augusta Poničeli, Gornio Kramerio (it. Gorni Kramer) trijų veiksmų operetėje “Sekmadienis Romoje”, 1966 m. Rež. Borisas Brušteinas (rus. Бруштейн Борис Матвеевич), dir. Stanislovas Čepinskis, dail. Mykolas Labuckas.[1]
  • Baronienė Adelaida, Karlo Celerio (vok. Carl Zeller) trijų veiksmų operetėje „Paukščių pardavėjas“, 1970 m. Rež. Nijolė Krotkutė, dir. J Kučinskas, dail. Mykolas Labuckas.[1]
  • Dama su šuniuku, Andrėjaus Ešpajaus (rus. Андрей Эшпай), dviejų veiksmų muzikinėje komedijoje „Dėmesio, filmuojam“, 1972 m. Rež. Vitalijus Fialkovskis (rus. Фиалковский, Виталий Семенович), dirig. Juozas Idzelis ir Stanislovas Čepinskis, dail. M Percovas.[1]
  • Marinos motina, V Lebedevo muzikinėje novelėje “Svajonių tiltas”, 1975 m. Rež. V Makarovas, dir. Stasys Domarkas, dail. G Sotnikovas.[1]
  • Etel, H Stotharto ir R Frimbio operetėje “Rozmari”, 1977 m. Rež. Rimantas Vaitkevičius, dir. Stanislovas Čepinskis, dail. Filomena Linčiūtė-Vaitkuvienė.[1]
  • Serafina Pavlovna A Kolkerio dviejų veiksmų muzikinėje komedijoje “Romanas vasarvietėje”, 1981 m. Rež. Valius Staknys, dir. Stasys Domarkas ir Antanas Kievišas, dail. Aleksandras Guščenka.[1],[13]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 1,14 1,15 1,16 1,17 1,18 1,19 1,20 1,21 1,22 1,23 1,24 1,25 1,26 1,27 1,28 1,29 1,30 1,31 1,32 1,33 1,34 1,35 1,36 1,37 1,38 1,39 1,40 1,41 1,42 1,43 1,44 1,45 1,46 1,47 1,48 1,49 1,50 1,51 1,52 1,53 1,54 1,55 1,56 1,57 1,58 1,59 1,60 1,61 1,62 1,63 Zuzana Masiulevičiūtė, Kūrybos ir bylų apyrašas Nr1, Fondas Nr 461. Chronologinės ribos 1944-2003 metai. Lietuvos literatūros ir meno archyvas, www.archivesofculture.com [1].
  2. Maga, Jubiliejinė “Silva” sulaukė anšlago, 2006-10-18, www.maga.lt. [2].
  3. Nijolė Žilinskienė, Vladas Norkus, Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [3]
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Leonas Stanevičius, Kūrybos ir bylų apyrašas Nr1, Fondas Nr 387. Chronologinės ribos 1944-1973 metai. Lietuvos literatūros ir meno archyvas, www.archivesofculture.com[4].
  5. Rūta Kanopkaitė, "Ąžuolyno” koncertas - buvusio vadovo atminimui, Kauno diena, 2005-03-12, kauno.diena.lt [5]
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 Danelija Ūsaitė-Vanagienė, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, www.kedainiai.rvb.lt [6]
  7. Aloyzas Domeika, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, www.lnb.libis.lt [7]
  8. T Tuckus, “Antrąkart atgimęs“, Kauno tiesa, 1960 11 06
  9. DELFI, 2008 04 01, Kauno muzikiniame teatre - operetės „Linksmoji našlė“ premjera, https://www.delfi.lt [8]
  10. Žaneta Skersytė, „Fausto“ belaukiant: drama virtusi operomis, ELTA, 2020-12-07, www.elta.lt [9]
  11. 11,0 11,1 Daina Klimauskaitė, „Kauno valstybinis muzikinis teatras“, Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kaunas, „Šviesa“, red. R. Paterbianiėnė, 1980, 81 p.
  12. Pakvietė „Pagramančio šnekučiai“, Komjaunimo tiesa, 1976 04 14/N 74.
  13. Anykščšiai kultūros miestas, Renginių kalendorius,www.kulturos-miestas.lt[10]