Spindesys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ryškis)
Jump to navigation Jump to search

Spindesys – šviesulio skleidžiamos spinduliuotės stebėjimo vietoje sukeliamas apšviestumas spinduliams statmenoje plokštumoje. Tai yra energijos srautas, krintantis į vienetinį paviršiaus plotą, statmeną to srauto sklidimo krypčiai (fizikoje jo matavimo vienetas yra W/m²). Astronomijoje jo matavimo vienetas yra ryškis arba dar naudojamas naujadaras magnitudė. Spindesys gali būti matuojamas kokiame nors siaurame bangų intervale (pvz., per kokį nors fotometrinės sistemos filtrą) – tai vadinamasis heterochromatinis spindesys arba visame elektromagnetinių bangų diapazone – vadinamasis bolometrinis spindesys.

Ryškis, priklausomai nuo to, ar spindesys matuojamas sutartu atstumu, ar vertinamas spindesys iš stebėtojo pozicijos, gali būti absoliutinis arba regimasis.

Žvaigždinių ryškių skalė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės graikų astronomas Hiparchas (gyvenęs antrame amžiuje prieš mūsų erą) suskirstė visas danguje naktį regimas žvaigždes į šešis ryškius. Ryškiausias jis pavadino pirmojo ryškio žvaigždėmis, silpniausias – šeštojo.

1856 m. Pogsonas formalizavo žvaigždinių ryškių skalę. Ryškis gali būti apskaičiuojamas:

, kur

I – šviesos srautas C – konstanta.

Astronominė ryškių skalė yra logaritminė, nes pojūtis (išgyvenimo intensyvumas) yra proporcingas stimulo (dirginimo) intensyvumo logaritmui (Vėberio-Fechnerio dėsnis). Be to, kadangi Hiparchas nusprendė, kad ryškis tuo mažesnis, kuo žvaigždė ryškesnė, formulėje naudojamas minuso ženklas.

Praktikoje naudingos dvi taisyklės:

  1. Šviesos srauto sumažėjimas 100 kartų atitinka ryškio padidėjimą 5 vienetais.
  2. Ryškio padidėjimas vienu vienetu reiškia šviesos srauto sumažėjimą kartų.
Kai kurių objektų regimieji ryškiai
Objektas m
Saulė −26,7
Mėnulis (pilnaties metu) −12,6
Venera (maksimume) −4,4
Sirijus (ryškiausia žvaigždė) −1,6
Andromedos ūkas +3,4
Silpniausios matomos žvaigždės prie palankiausių sąlygų plika akimi +6,5
Kentauro Proksima +11,1
Ryškiausias kvazaras +12,6
Plutonas (maksimume) +14
Charonas (maksimume) +16
Kalihau, Jupiterio palydovas +21
Fenriras, Saturno palydovas +25
Silpniausias objektas, stebimas
su 8 metrų teleskopu nuo Žemės
+27
Silpniausias objektas, stebimas
Hablo kosminiu teleskopu
+32

Tai, žinoma, yra orientacinės vertės, nes iš tikro jos priklauso dar ir nuo stebėjimo sąlygų (tarkim oro užterštumo ir pan.)

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]