Pereiti prie turinio

Rusios kaganatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rusijos istorija
Rusia iki Kijevo Rusios:
Naugardo Rusia, Rusios kaganatas
Kijevo Rusia (Riurikaičiai)
Rusios kunigaikštystės:
Naugardas, Pskovas, Vladimiras-Suzdalė
Mongolų imperija (Mongolų-totorių jungas)
Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Romanovų dinastija
Rusijos imperija
Rusijos revoliucijos:
1905–1907 m., Vasario, Spalio
Rusijos pilietinis karas
TSRS (Rusijos TFSR)
Rusija
Rusijos istoriniai regionai:
Rusia, Karelija, Ingrija, Zavoločjė, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, Sibiras

Rusios kaganatas – valstybinis darinys dabartinėje šiaurės Rusijoje, Kijevo Rusios pirmtakas. Gyvavo maždaug VIII a. pabaigoje – IX a. vid. Kaganatą sudarė slavų gentys, taip pat finougrai, baltai. Kadangi tuo laikotarpiu regione nebuvo išplitęs raštas, apie Rusios kaganatą žinoma mažai. Riurikų dinastijos ir Kijevo Rusios pirmtakas, Rusios kaganatas (arba grupė miestų-valstybių) buvo įkurtas tautos, kuri šaltiniuose vadinama rhos arba rus, bent dalis jų buvo kilę iš variagų (skandinavų). Šis terminas greičiausiai slavams perėjo iš chazarų. Kaganato centras buvo Ladogos ežero regione, kur kūrėsi atvykėliai iš Skandinavijos – variagai.

Pagal dabartinius duomenis, regiono centrai, tarp kurių galėjo būti ir Holmgardo (Naugardo), Aldeigjos (Ladogos), Liubišos, Alaborgo, Sarskoe Gorodišče ir Timerevo pirmtakai, buvo valdomi monarcho ar monarchų, naudojusių tiurkišką titulą „kaganas“. Rusios kaganato laikotarpiu formavosi atskiras senrusių etnosas, o jo vėlesnė valstybinės formos buvo Kijevo Rusia ir kitos vėlesnės valstybės, iš kurių išsivystė šiuolaikinė Rusija.

Daugelis šaltinių mininčių Rusios valdovą kagano titulu yra IX a. kaimyninių šalių šaltiniai.