Rubiaževičai
Rubiaževičai bltr. Рубяжэвічы, rus. Рубежевичи | |
---|---|
Kaimo Šv.Juozapo bažnyčia | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Baltarusija |
Sritis | Minsko sritis |
Rajonas | Stolpcų rajonas |
Gyventojų | 220 |
Rubiaževičai (bltr. Рубяжэвічы, rus. Рубежевичи) – agromiestelis vakarų Baltarusijoje. Apylinkės centras, priklausantis Minsko srities Stolpcų rajonui. Išsidėstęs prie Sulos ir Parakulės upių. Automobilių keliai į Stolbcus, Ivenčių, Dziaržynską. Veikia vidurinė mokykla, vaikų darželis-lopšelis, paštas, ambulatorija, kultūros namai ir biblioteka.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki XIII a. 2-osios pusės apylinkėmis ėjo LDK valstybinės siena (rubežius). Tai mena pats miestelio pavadinimas. Sargybiniai budėdavo pilaitėje (bokšte), iš ko kilo netolimo miestelio Bokštai vardas. Vėliau prie LDK buvo prijungtos Koidanovo ir Minsko žemės, tada valstybinė siena pasislinko tolyn į rytus. 1550 m. Ldk Žygimantas Augustas vietovę perdavė valdyti Mikalojui Radvilai Juodajam. Po 1565–1566 m. administracinės reformos Rubiaževičai priskirti Minsko vaivadijos Minsko pavietui.
XVI—XVII a. kaimas priklausė Radvilų Nauburų valdoms. XVII a. buvo funduota Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, jai Radvilos dovanojo ir Marovičių kaimą su 60 dešimtinių žemės. Vėliau valdė nuomininkai Pokusai ir Oborskiai. 1769 m. Rubiaževičus įsigijo Rutinskiai ir Lopaciavai. 1799 m. iškilo medinė šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kurią carinė administracija po 1863 m. sukilimo pavertė cerkve. Šventovės pastatas 1972 m. buvo nugriautas.
Carinės Rusijos valdymo laikais kaimą valdė Vitgenšteinai. XVIII–XIX a. gyvenvietė garsėjo savo turgumis. XIX a. buvo miestelis, Minsko apskrities Rubiaževičų valsčiaus centras.[2] 1907–1911 m. iškilo dvibokštė mūrinė Šv. Juozapo bažnyčia. Prieš I pasaulinį karą Rubaževičiuose veikė katalikų bažnyčia, dvejos cerkvės (be aukščiau paminėtos, 1861–1862 m. buvo pastatyta dar viena – kapinėse), sinagoga, vandens malūnas ant Sulos upės (šiandien griuvėsiai), pradinė mokykla, gyventojai telkėsi 144 kiemuose.
XX a. tarpukariu Rubiaževičai priklausė Lenkijai, o 1939 m. įėjo į Baltarusijos TSR sudėtį. II pasaulinio karo metais hitlerininkai įrengė getą, o 1942 m. sušaudė apie 1000 žydų tautybės gyventojų. Egzekucijos vietoje, prie kelio į Dziaržynską, įrengta atminimo lenta.
-
Miestelio panorama XX amžiaus pradžioje
-
Šv.Juozapo bažnyčia 1914 m.
-
Bažnyčios interjeras
-
Klebonija prieš Pirmąjį pasaulinį karą
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
- ↑ Rubieżewicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 877 psl. (lenk.)