Rubaževičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rubaževičiai
Рубяжэвічы
Belarus-Rubyazhevichy-Church of Joseph-10.jpg
Kaimo Šv.Juozapo bažnyčia

Rubaževičiai
53°41′39″ š. pl. 26°52′11″ r. ilg. / 53.69417°š. pl. 26.86972°r. ilg. / 53.69417; 26.86972 (Rubaževičiai)Koordinatės: 53°41′39″ š. pl. 26°52′11″ r. ilg. / 53.69417°š. pl. 26.86972°r. ilg. / 53.69417; 26.86972 (Rubaževičiai)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas: Stolbcų rajonas
Gyventojų (2009[1]): 220

Rubeževičiai (brus. Рубяжэвічы) – bažnytkaimis Vakarų Baltarusijoje. Apylinkės centras, administraciškai priklauso Minsko srities Stolbcų rajonui. Išsidėstęs prie Sulos ir Parakulės upių. Automobilių keliai į Stolbcus, Ivenčių, Dziaržynską. Veikia vidurinė mokykla, vaikų darželis–lopšelis, paštas, ambulatorija, kultūros namai ir biblioteka. 220 gyventojų (2009 m.duomenys).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIII a. antros pusės apylinkėmis ėjo LDK valstybinės siena (rubežius). Apie tai ir primena išlikęs kaimo Rubeževičiai pavadinimas, sargybiniai budėdavo pilaitėje (bokšte), iš ko kilo netolimo miestelio Bokštai vardas. Vėliau prie Kunigaikštystės buvo prijungtos Koidanovo ir Minsko žemės, tada valstybinė siena pasislinko tolyn į rytus.[2] 1550 m. Žygimantas Augustas vietovę perdavė valdyti Mikalojui Radvilai Juodajam. Po 15651566 m. administracinės reformos Rubaževičiai priskirti Minsko vaivadijos Minsko pavietui.

Į cerkvę pertvarkyta buv. Šv. Antano Padujiečio bažnyčia

XVIXVII a. kaimas priklausė Radvilų Nauburų valdoms. XVII a. buvo funduota Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, jai Radvilos dovanojo ir Marovičių kaimą su 60 dešimtinių žemės. Vėliau valdė nuomininkai Pokusai ir Oborskiai. 1769 m. Rubaževičius įsigijo Rutinskiai ir Lopaciavai. 1799 m. iškilo medinė Šv. Antano Padujiečio bažnyčia, kurią carinė administracija po 1863 m. sukilimo pavertė cerkve. Šventovės pastatas 1972 m. buvo nugriautas.

Carinės Rusijos valdymo laikais kaimas paskelbtas valsčiaus centru, jį valdė Vitgenšteinai. XVIIIXIX a. gyvenvietė garsėjo savo turgumis. 19071911 m. iškilo dvibokštė mūrinė Šv. Juozapo bažnyčia. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Rubaževičiuose veikė katalikų bažnyčia, dvejos cerkvės (be aukščiau paminėtos, 18611862 m. buvo pastatyta dar viena – kapinėse), sinagoga, vandens malūnas ant Sulos upės (šiandien griuvėsiai), pradinė mokykla, gyventojai telkėsi 144 kiemuose.

Tarpukaryje Rubaževičiai priklausė Lenkijai, o 1939 m. įėjo į Baltarusijos TSR sudėtį. Antrojo pasaulinio karo metais hitlerininkai įrengė getą, o 1942 m. sušaudė apie 1000 žydų tautybės gyventojų. Egzekucijos vietoje, prie kelio į Dziaržynską, įrengta atminimo lenta.

Istorinių nuotraukų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]