Roman Kongiel

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Romanas Kongelis (lenk. Roman Kongiel; 1904 m. birželio 29 d. Vilniuje – 1960 m. birželio 23 d. Varšuvoje) – lenkų paleontologas, Torunės universiteto profesorius. Kurį laiką gyveno ir dirbo Vilniuje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romanas Kongielis gimė inteligentų Jano ir Liudvikos Hajkiewicz šeimoje Vilniuje. 1923 m. baigė Lelevelio gimnaziją, 19231929 m. studijavo Stepono Batoro universitete Matematikos–Gamtos fakultete.

Nuo 1927 m. dirbo Geologijos katedroje asistento padėjėju, o nuo 1939 m. jaunesniuoju asistentu tame pačiame universitete.

Jis atliko paleontologinius tyrimus, daugiausia kreidos sistemos fosilinių jūrų ežiukų faunos. Daug dėmesio skyrė kreidos ežiukų statistiniams tyrimams. Šioje srityje jo gauti rezultatai turėjo pasaulinę reikšmę. Buvo biometrinių tyrimų pionierius. Savo tyrimams surinko didžiulę (apie 10 tūkst.) fosilijų kolekciją, kuri saugoma Žemės muziejuje Varšuvoje.

1929 m. baigęs studijas įgijo filosofijos magistro laipsnį už geologinį diplominį darbą „Trakų ežerų gylio matavimai“. 1935 m. geologijos ir geofizikos daktaro mokslinį laipsnį gavo už peleontologinį darbą, atliktą Pulavų apylinkėse. 1937 m. gavęs Tautos kultūros fondo (lenk. Funduszu Kultury Narodowej) stipendiją, tyrinėjo Danijos ir Pietų Švedijos fosilinius ir dabartinius ežiukus. Grįžęs iš komandiruotės dirbo SBU Geologijos katedros vyresniuoju asistentu, o nuo 1934 m. vyresniuoju asistentu Vilniuje iki pat katedros uždarymo.

Taip pat dėstė biologiją ir geografiją T. Zano vardo mokytojų seminarijoje (19311932).

Antrojo pasaulinio karo metais du mėnesius (nuo 1940 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) dirbo Kaune Energijos komitete. Ir kurį laiką buvo Lenkų gimnazijos geografijos mokytoju Vilniuje. Taip pat nuo 1941 m. birželio 30 d.) Geologijos skyriuje prie TSRS valstybinio geologijos komiteto (iki 1941 m. birželio 30 d.), Geologijos tarnyboje (nuo 1941 m. rugsėjo 1 d. iki 1944 m. birželio 30 d.), o nuo 1945 m. liepos 1 d. iki birželio 30 d. – atliko vyriausiojo inžinieriaus ir geologinio archyvo viršininko funkcijas Geologijos skyriuje prie TSRS valstybinio geologijos komiteto.

Išvykus iš Vilniaus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. pradėjo dirbti Torunės universitete, kaip ir M. Limanovskis. Tapo paleontologijos katedros vedėju. Pradėjo bendradarbiauti Žemės muziejuje, talkino jam iki mirties. Tyrė belemnitus, kuriems paskyrė visą monografiją.

Pablogėjus sveikatai 1956 m. persikėlė į Varšuvą.

Buvo daugelio geologinių ir zoologinių organizacijų ir draugijų narys.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gaigalas, A., 2003. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939). „Geologija Vilniaus universitete, Tarptautinės konferencijos medžiaga“. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 43–70.
  • Fleszarowa R., 1964. Retrospektywna bibliografia geologiczna Polski, W. 1957; – Bieda F., R. K., „Roczn. Pol. Tow. Geol.” T. 34 z. 4 (fot.); [Halicka A.], Kierownictwo Muzeum Ziemi, R. K., Prace Muzeum Ziemi, W. 1962 nr 5, dodatek (fot.).
  • Mączyńska S., Barczykowa E., R. K., 1960. „Przegl. Geol.” (W.) R. 8, nr 8.
  • Szarski H., K. R., 1952. „Spraw. Tow. Nauk. w Tor.” T. 4.
  • Arch. Muz. Ziemi: Teczka biograficzna pt. Kongiel Roman z własnoręcznie napisanym życiorysem i ankietą personalną, okólnikiem dotyczącym materiałów do historii nauk o Ziemi oraz materiałami dotyczącymi pracy w muzeum i nekrologii, m. in. z „Życia Warszawy” 1960 nr 152, oraz ze „Stolicy” 1960 nr 29.