Robert Hübner

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Robertas Hiubneris)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Robert Hübner
Robert Hübner 1971.jpg
Robertas Hiubneris, 1971 m.
Pilnas vardas Robertas Hiubneris
Šalis Vokietijos vėliava Vokietija
Gimė 1948 m. lapkričio 6 d. (69 metai)
Kelnas, Vokietija
Titulas Didmeistris (1971)
FIDE reitingas 2593 (2013 gegužė)
Aukščiausias reitingas 2640 (1981 liepa)

Robertas Hiubneris (vok. Robert Hübner; g. 1948 m. lapkričio 6 d. Kelne, Vokietijoje) – Vokietijos šachmatų didmeistris (1971 m.). Filologijos mokslų daktaras.

Nuo 1970 m. iki 1990 m. Hiubneris buvo vienas iš stipriausiųjų pasaulio šachmatininkų.[1] 1981 m. liepą pagal reitingą buvo trečias pasaulyje.[2] Penkis metus (1981–1986) buvo geriausių pasaulio šachmatininkų dešimtuke.

Žaidė šešiuose tarpzoniniuose šachmatų turnyruose: 1970 m., 1973 m., 1976 m., 1979 m., 1990 m. ir 1993 m.

Keturis ciklus (1971 m., 1980 m., 1983/84 m. ir 1991/93 m.) dalyvavo Pasaulio čempionato kandidatų mačuose. 1980/81 m. pasiekė kandidatų mačų finalą.

Atstovaudamas nacionalinei komandai žaidė 11-koje šachmatų olimpiadų (19682000) ir individualiai iškovojo du aukso medalius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šachmatais žaisti išmokėti tėvas, kai jam buvo penkeri metai. Po ketverių metų įstojo į šachmatų klubą.[3]

Jaunystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sėkmė atėjo palaipsniui. 1961 m. Vakarų Vokietijos jaunių šachmatų čempionate buvo ketvirtas, o 1962 m. – trečias, 1963 – jau pirmas, 4 taškais aplenkęs antrąją vietą užėmusį šachmatininką, 1964 m. dar kartą pirmas – net 4,5 taško aplenkęs antrąją vietą.[4] Pasaulio jaunimo čempionate 1965 m. buvo penktas, o 1967 m. – ketvirtas. Būdamas 19 metų pasidalijo 1-2 vietomis Vakarų Vokietijos suaugusių čempionate. 1969 m. tapo tarptautiniu meistru.[3]

Atrankos į pasaulio čempionatą varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Hiubneris išgarsėjo dalyvaudamas pasaulio šachmatų čempionato varžybose.

Zoniniai ir tarpzoniniai turnyrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Hiubneris žaidė šešiuose tarpzoniniuose šachmatų turnyruose. Keturiuose pateko į tolesnį etapą – Kandidatų mačus. Pirmą kartą dalyvaudamas atrankinėse pasaulio šachmatų čempionato varžybose 1969 m. Atėnų zoniniame turnyre pasidalijo 2-3 vietas (12.5 i6 17) ir pateko į tarpzoninį turnyrą Maljorkos Palmoje.[5]

1970 m. Maljorkos Palma[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaisdamas 1970 m. Maljorkos Palmos tarpzoniniame turnyre netikėtai pasidalijo 2-4 vietas (15 iš 23)[6] (pirmas – R. Fišeris) ir pateko į 1971 m. kandidatų mačus bei tapo didmeistriu.[7]

1973 m. Leningradas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip praėjusio ciklo kandidatų mačų dalyvis iškart pateko į 1973 m. Leningrado tarpzoninį turnyrą. Deja, šis turnyras jam nepavyko: į 1974 m. kandidatų mačus pateko trys dalyviai (V.Korčnojus, A. Karpovas, R. Birnas), o jis užėmė penktą vietą todėl į 1974 m. Kandidatų mačus nepateko.[8]

1976 m. Bylis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po trejų metų tarpzoniniame turnyre Bylyje, kurį laimėjo B. Larsenas, antras – T. Petrosianas, trečias – L. Portišas, R. Hiubneris didžiąją turnyro dalį pirmavo, bet priešpaskutiniame rate T. Petrosianui pralaimėjo jau beveik laimėtą partiją, tiesa, turėdamas nedaug laiko, nepastebėjo, kaip gali nesudėtingai, paprastais 4-iais šachais, užmatuoti varžovo karalių.[9] Po tokios nesėkmės atsilikęs puse taško nuo nugalėtojų užbaigė varžybas pasidalijęs tik 5 – 7 vietas, tad ir vėl nepateko į Kandidatų mačus.[10]

1979 m. Rio de Žaneiras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979 m. Rio de Žaneiro tarpzoniniame turnyre, surinkęs 11½ taško iš 17 galimų, kartu su Lajošu Portišu ir T. Petrosianu, pasidalijo 1-3 vietas ir pateko į 1980/81 m. kandidatų mačus.[11]

1990 m. Manila[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. Maniloje, šveicariškaja sistema vykusiame FIDE tarpzoniniame turnyre, surinko 8 taškus iš 13 (+4 -1 =8), pasidalijo 5-11 vietomis ir pateko į 1991/93 m. Kandidatų mačus.[12]

1993 m. Bylis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. paskutinį kartą žaisdamas Pasaulio čempionato FIDE tarpzoniame turnyre, kuris vyko Bylyje, naudojant šveicariškąją sistemą surinko 7 taškus iš 13, užėmė 31 vietą (73 dalyviai) ir tolesnį etapą nepateko.[13]

Kandidatų mačai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Hiubneris žaidė keturių pasaulio šachmatų čempionatų ciklų Kandidatų mačuose, kur bandė iškovoti teisę žaisti mačą su pasaulio čempionu.

1971 m. – pirmas bandymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. Kandidatų mačų ketvirfinalyje žaidė su T. Petrosianu. R. Hiubneris prieš mačą puolė į pesimizmą: „Neturiu jokių šansų mače su Petrosianu. … jo stilius man nepatogus, Be to, žaidžiant mačus, Petrosianas turi didžiulę patirtį. Aš būčiau linkęs žaisti su Larsenu, Fišeriu, ar su kuo nors kitu“.[9]

Sevilijoje vykusiame ketvirtfinalio mače po 6 partijų buvo lygų(+0, -1, =6), bet pralaimėjęs 7-tąją partiją, R. Hiubneris kreipėsi į teisėjus: jis buvo nepatenkintas dėl per didelio gatvės triukšmo, kuris buvo girdimas žaidimo patalpoje. Jis siūlė perkelti žaidimą į mažiau triukšmingą patalpą. Teisėjams atsisakius, R. Hiubneris pasidavė ir pasitraukė iš mačo.[14]

1980 m. – antras bandymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980/81 m. Kandidatų mačai jam buvo sėkmingiausi. 1980 kovo 16 -balandžio 9 d. Bad Lauterberge vykusiame ketvirtfinalyje laimėjo mačą prieš A. Adorjaną – 5½:4½ (+2, -1, =7).[15]

Patekęs į kandidatų pusfinalį, 1980 m. rugpjūčio 1-25 d., Abano Termėje (Paduvos provincija) vykusiame mače, laimėjo prieš L. Portišą 6½:4½ (+2, -0, =9).[16]

1980 gruodžio 21 – 1981 sausio 8 d., Merane vykusiame finaliniame mače su Viktoru Korčnojumi po 6 ratų dar pirmavo 3½:2½, bet toliau ištiko nesėkmės: 7-osios partijos pabaigoje, lyginėje padėtyje, pražiopsojo bokštą (nepastebėjo žirgo šakutės) ir tuoj pasidavė. Tai turėjo įtakos tolimesniam žaidimui – pralaimėjo ir aštuntąją partiją. Rezultatas tapo jo nenaudai 3½:4½ (+2, -3, =3). Šios dvi nesėkmės jį palaužė tad, nebaigęs žaisti 9-os bei 10-os atidėtų partijų, pasitraukė iš mačo.[17]

1983 m. – trečias bandymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Robertas Hiubneris, 1983 m.

Kaip 1980/81 m. Kandidatų mačų finalininkas iš kart pateko į 1983/84 m. Kandidatų mačus. 1983 m., kovo – balandžio mėn, žaisdamas su V. Smyslovu Veldene prie Verterio ketvirtfinalio mačą, baigė lygiosiomis – 5:5 (+1, -1, =8).

Nugalėtojo išaiškinimui buvo paskirtos 4-ios papildomos partijos, kurios visos baigėsi lygiosiomis. Kas žengs į pusfinalį, pagal FIDE nuostatus buvo išspresta, panaudojus ruletę, kurios ridentas kamuoliukas pasirinko V. Smyslovą, tad R. Hiubneris į pusfinalį nepateko. Šis įvykis buvo plačiai diskutuojamas [18] [19]

1991 m. – ketvirtas bandymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaisdamas 1991 m. sausio – vasario mėn. Sarajeve 1991/93 m. Kandidatų mačų aštunfinalyje 2½:4½ pralaimėjo Janui Timanui.[20]

Tarptautinės komandinės varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio studentų komandiniai šachmatų čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Hiubneris keturis kartus atstovavo Vokietijai pasaulio studentų šachmatų komandiniuose čempionatuose, kur surinko 29 taškus iš 40 galimų (+24 =10 -6) 72.5 % ir laimėjo tris apdovanojimus: komandinį sidabro ir bronzos bei prie lentos - vieną aukso medalįː[21]

  • Ibsas prie Dunojaus, 1968 m., 2-a lenta, 8/10 (+6 =4 -0), komandinė 2-a vieta (sidabro medalis); individualiai 1-a vieta (aukso medalis).[22]
  • Gracas, 1972 m., 1-a lenta, 9½/13 (+8 =3 -2), komandinė 3-ia vieta (bronzos medalis); [24]

Šachmatų olimpiados[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Robertas Hiubneris už Vokietijos rinktinę žaidė nuo 1968 m. iki 2000 m. vienuolikoje šachmatų olimpiadų, kuriose laimėjo: vieną komandinį sidabro medalį ir du aukso medalius už individualų žaidimą prie lentos. Iš viso olimpiadose sužaidė 122 partijas ir surinko 80½ taško (+48 =65 -9), 66 % galimų taškų. Atskirų olimpiadų rezultatai

  • Luganas, 1968 m., atsarginis, 8/12 (+5 =6 -1), komanda- 5 v. individualiai – 8 v.
  • Skopjė, 1972 m., 1-a lenta, 15/18 (+12 =6 -0), komanda- 5 v. individualiai – aukso medalis.
  • Buenos Airės, 1978 m., 1-a lenta, 8/13 (+4 =8 -1), komanda- 4 v. individualiai – 14 v.
  • Liucerna, 1982 m., 1-a lenta, 7.5/12 (+5 =5 -2), komanda- 15 v. individualiai – 18 v.;
  • Salonikai, 1984 m., 1-a lenta 6/9 (+4 =4 -1), komanda- 6 v. individualiai – 9 v.;
  • Stambulas, 1990 m., 1-a lenta 7/10 (+4 =6 -0), komanda- 9 v. individualiai – 1 v. (aukso medalis) ir 5;
  • Manila, 1992 m., 1-a lenta, 3.5/8 (+1 =5 -2), komanda- 13 v. ;
  • Maskva, 1994 m., 2-a lenta, 7/11 (+3 =8 -0), komanda- 16 v. individualiai – 20 v.;
  • Jerevanas, 1996 m., 2-a lenta, 6.5/10 (+3 =7 -0), komanda- 10 v. individualiai – 10 v.;
  • Elista, 1998 m., 4-a lenta, 5.5/8 (+4 =3 -1), komanda- 6 v. individualiai – 8 v.;
  • Stambulas, 2000 m., 2-a lenta, 6,5/11 (+3 =7 -1), komanda- 2 v. (sidabro medalis individualiai – 27 v.[26]

Turnyrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dr. R. Hiubneris, 2008 m.

Kitų tarptautinių varžybų nugalėtojas ir prizininkas: Oslas[27] ir Hiustonas[28] (1974) – 1-a vieta; Tilburgas (1977) -3-6 v.[29] ,1978 – 3-5 v.,[30] 1984 --2-5 v,[31] 1985 – 1-3 vietos;[32] Miunchenas (1979, Atviras VFR čempionatas) -1-4 v. [33]; Čikaga (1982) – 1-a vieta;[34] Bugoinas (1982) -4-5 v.,[35] Bylis (1984)[36] ir Linaresas (1985) – 1-2 vietos;[37] Briuselis (1986) – 3-4 v.[38]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greta šachmatų R. Hiubneris rimtai užsiiminėjo filologija, tapo vienu iš stambiausiu papirologijos, nagrinėjančios senovės egiptiečių rankraščius, specialistu. 1976 m. papirologijos srityje apgynė daktaro disertaciją.[39] Moka užsienio kalbų, tarp jų senąją graikų kalbą. Mokslinių knygų apie papirologiją bendraautoris. [40] Parašė mokslinių straipsnių specialiuose žurnaluose. [41]

Kitos varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atstovaudamas šachmatų klubą Zolingene 1976 m. iškovojo europinių klubinių komandų taurę. Atstovavo „Pasaulio“ komandai (1984 m.), kur prie 8 lentos sužaidė lygiosiomis mačą su didmeistriu J. Razuvajevu 2:2 (keturios lygiosios). [42]

Šachmatų kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partijų pradžios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl jo indėlio į partijų pradžių teoriją, vienas iš Nimcovičiaus gynybos variantų, pavadintas jo vardu – tai Hiubnerio variantas (E41): 1.d4 Žf6 2.c4 e6 3.Žc3 Rb4 4.e3 c5 5.Rd3 Žc6 6.Žf3 Rxc3+ 7. bxc d6. [43]

Žaidimo stilius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Robertas Hiubneris pasižymi subtiliu poziciniu žaidimu, sumaniu taktinių galimybių panaudojimu ir gerai išvystyta pavojaus nuojauta. [1]

Knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė keletą knygų apie šachmatus.[44] [45] Taip pat įrašė kompaktinių diskų apie pasaulio čempionus A. Aliochiną ir R. Fišerį.[46] [47]

Vertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Bilą Hartstoną: „Jo didelis reiklumas sau ir pesimizmas trukdė pasiekti aukščiausių aukštumų“.[48]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 443. ISBN 5-85270-005-3.
  2. „1981 m. liepos mėn. FIDE reitingų reitingų sąrašas“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 22. 
  3. 3,0 3,1 „Didmeistris dr. Robertas Hiubneris“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 22. 
  4. „Vokietijos jaunimo čempionatai nuo 1947 m.“ (vok.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 22. 
  5. „Pasaulio čempionatas. 1969-1972 m. zoniniai. 1969 m. 3 Atėnai“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 22. 
  6. „Pasaulio čempionatas. 1970 m. Maljorkos Palmos tarpzoninis turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 22. 
  7. „Robertas Hiubneris“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 22. 
  8. „Pasaulio čempionatas. 1973 m. Leningrado tarpzoninis turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 22. 
  9. 9,0 9,1 Danny Kopec, Craig Pritchett. Chess World Title Contenders and Their Styles 2002. ISBN-10: 048642233X | ISBN-13: 9780486422336
  10. „Pasaulio čempionatas. 1976 m. Bylio tarpzoninis turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 22. 
  11. „1979 m. Rio de Žaneiro tarpzoninis turnyras“. Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 12. 
  12. „Pasaulio čempionatas. 1990 m. Manilos tarpzoninis turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 23. 
  13. „Pasaulio čempionatas. 1993 m. Bylio tarpzoninis turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 23. 
  14. „1971 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalis. Petrosianas - Hiubneris“. Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 12. 
  15. „Pasaulio čempionatas. 1980 m. Kandidatų ketvirtfinalio mačas tarp Hiubnerio ir Adorjano“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 23. 
  16. „Pasaulio čempionatas. 1980 m. Kandidatų pusfinalio mačas tarp Hiubnerio ir Portišo“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 23. 
  17. „Pasaulio čempionatas. 1980/81 m. Kandidatų finalo mačas tarp Hiubnerio ir Korčnojaus“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 23. 
  18. „R. Birnas. Ar burtai turėtų lemti mačo likimą.“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 23. 
  19. „Pasaulio čempionatas. 1983 m. Kandidatų finalo mačas tarp Smyslovo ir Hiubnerio“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 23. 
  20. „1991 m. Timano - Hiubnerio kandidatų aštuntfinalio mačas Sarajeve“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 30. 
  21. „Pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. 1954-1977. Indviduali statistika.“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 15 d. 
  22. „15-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Ibsas 1968 m. Indviduali statistika.“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 15 d. 
  23. „16-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Drezdenas 1968 m. Indviduali statistika.“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 15 d. 
  24. „19-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Gracas 1972 m. Indviduali statistika.“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 15 d. 
  25. „20-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Tysaidas 1974 m. Indviduali statistika.“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 15 d. 
  26. „Robertas Hiubneris vyrų šachmatų olimpiadose.“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 15 d. 
  27. „1974 m. Oslo turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  28. „1974 m. Hiustono turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  29. „1977 m. Tilburgo turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  30. „1978 m. Tilburgo turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  31. „1984 m. Tilburgo turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  32. „1985 m. Tilburgo turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  33. „1979 m. turnyras Miunchene“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 6 d. 
  34. „1982 m. Čikagos turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  35. „1982 m. Bugoino turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  36. „1984 m. Bylio turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  37. „1985 m. Linareso turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  38. „1986 m. OHRA-A turnyras Briuselyje“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  39. „Bill Wall. Šachmatais žaidžiantys daktarai“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 23. 
  40. Kölner Papyri: (P. Köln) / bearb. von Bärbel Kramer u. Robert Hübner. Opladen : Westdeutscher Verlag, 1976.
  41. Four Oxyrhynchos Papyri. Zeitschrift für Papyrologie und Epigraphik (ZPE).30 (1978) 195. http://ifa.phil-fak.uni-koeln.de/fileadmin/IfA/ZPE/zpe_index_1-100.pdf
  42. „1984 m. SSRS ir likusio pasaulio šachmatų mačas“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 24. 
  43. „Debiutai. Nimcovičiaus gynyba: Hiubneris, pagrindinis variantas“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 15 d. 
  44. Der Weltmeisterschaftskampf Lasker – Steinitz 1894 und weitere Zweikämpfe Laskers Hübner, Robert. – Berlin-Charlottenburg : Ed. Marco, 2008, 1. Aufl.
  45. Twenty-five annotated games Hübner, Robert. – Berlin : Ed. Marco, Verl. Arno Nickel, 1996
  46. Weltmeister Aljechin [Elektronische Ressource] Hamburg : ChessBase, [1998?]
  47. Weltmeister Fischer [Elektronische Ressource] Hamburg : ChessBase, 2003
  48. Hartston, William (1996). The Guinness Book of Chess Grandmasters. Guinness Publishing Ltd. p. 200. ISBN 0-85112-554-9.

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]