Pereiti prie turinio

Robert Hübner

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Robertas Hiubneris)
Robert Hübner

Robertas Hiubneris, 1971 m.
Pilnas vardasRobertas Hiubneris
ŠalisVokietijos vėliava Vokietija
Gimė1948 m. lapkričio 6 d. (75 metai)
Kelnas, Vokietija
TitulasDidmeistris (1971)
FIDE reitingas2593 (2013 gegužė)
Aukščiausias reitingas2640 (1981 liepa)

Robertas Hiubneris (vok. Robert Hübner; g. 1948 m. lapkričio 6 d. Kelne, Vokietijoje) – Vokietijos šachmatų didmeistris (1971 m.). Filologijos mokslų daktaras.

Nuo 1970 m. iki 1990 m. Hiubneris buvo vienas iš stipriausiųjų pasaulio šachmatininkų.[1] 1981 m. liepą pagal reitingą buvo trečias pasaulyje.[2] Penkerius metus (19811986) buvo geriausių pasaulio šachmatininkų dešimtuke.

Žaidė šešiuose tarpzoniniuose šachmatų turnyruose: 1970 m., 1973 m., 1976 m., 1979 m., 1990 m. ir 1993 m.

Keturis ciklus (1971 m., 1980 m., 1983/84 m. ir 1991/93 m.) dalyvavo Pasaulio čempionato kandidatų mačuose. 1980/81 m. pasiekė kandidatų mačų finalą.

Atstovaudamas nacionalinei komandai žaidė 11-koje šachmatų olimpiadų (19682000) ir individualiai iškovojo du aukso medalius.

Šachmatais žaisti išmokėti tėvas, kai jam buvo penkeri metai. Po ketverių metų įstojo į šachmatų klubą.[3]

Sėkmė atėjo palaipsniui. 1961 m. Vakarų Vokietijos jaunių šachmatų čempionate buvo ketvirtas, o 1962 m. – trečias, 1963 – jau pirmas, 4 taškais aplenkęs antrąją vietą užėmusį šachmatininką, 1964 m. dar kartą pirmas – net 4,5 taško aplenkęs antrąją vietą.[4] Pasaulio jaunimo čempionate 1965 m. buvo penktas, o 1967 m. – ketvirtas. 1967 m., būdamas 19-kos metų pasidalijo 1-2 vietomis Vakarų Vokietijos suaugusių čempionate[5]. 1969 m. tapo tarptautiniu meistru.

Atrankos į pasaulio čempionatą varžybos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Hiubneris išgarsėjo dalyvaudamas pasaulio šachmatų čempionato varžybose.

Zoniniai ir tarpzoniniai turnyrai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Hiubneris žaidė šešiuose tarpzoniniuose šachmatų turnyruose. Keturiuose pateko į tolesnį etapą – Kandidatų mačus. Pirmą kartą dalyvaudamas atrankinėse pasaulio šachmatų čempionato varžybose 1969 m. Atėnų zoniniame turnyre pasidalijo 2-3 vietas (12.5 iš 17)[6] ir pateko į Maljorkos Palmos tarpzoninį turnyrą .

1970 m. Maljorkos Palma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaisdamas 1970 m. Maljorkos Palmos tarpzoniniame turnyre netikėtai pasidalijo 2-4 vietas (15 iš 23)[7] (pirmas – R. Fišeris) ir pateko į 1971 m. kandidatų mačus bei tapo didmeistriu.[8]

1973 m. Leningradas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip praėjusio ciklo kandidatų mačų dalyvis iškart pateko į 1973 m. Leningrado tarpzoninį turnyrą. Deja, šis turnyras jam nepavyko: į 1974 m. kandidatų mačus pateko trys dalyviai (V.Korčnojus, A. Karpovas, R. Birnas), o jis užėmė penktą vietą todėl į 1974 m. Kandidatų mačus nepateko.[9]

Po trejų metų tarpzoniniame turnyre Bylyje, kurį laimėjo B. Larsenas, antras – T. Petrosianas, trečias – L. Portišas, R. Hiubneriui pabaiga susiklostė dramatiškai: didžiąją turnyro dalį pirmavęs varžybose, priešpaskutiniame rate, turėdamas nedaug laiko, nepastebėjo, kaip galima 4-iais šachais matuoti T. Petrosiano karalių, o vėliau šią partiją dar ir pralaimėjo.[10] Po tokios nesėkmės užbaigė varžybas, pustaškiu atsilikęs nuo 1-4 vietas užėmusių dalyvių bei užėmė 7-a vietą. To nepakako, kad patektų į Kandidatų mačus.[11]

1979 m. Rio de Žaneiras
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979 m. Rio de Žaneiro tarpzoniniame turnyre, surinkęs 11½ taško iš 17 galimų, kartu su Lajošu Portišu ir T. Petrosianu, pasidalijo 1-3 vietas ir pateko į 1980/81 m. kandidatų mačus.[12]

1990 m. Manila
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. Maniloje, šveicariškaja sistema vykusiame FIDE tarpzoniniame turnyre, surinko 8 taškus iš 13 (+4 -1 =8), pasidalijo 5-11 vietomis ir pateko į 1991/93 m. Kandidatų mačus.[13]

1993 m. paskutinį kartą žaisdamas Pasaulio čempionato FIDE tarpzoniame turnyre, kuris vyko Bylyje, naudojant šveicariškąją sistemą surinko 7 taškus iš 13, užėmė 31 vietą (73 dalyviai) ir tolesnį etapą nepateko.[14]

Kandidatų mačai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Hiubneris žaidė keturių pasaulio šachmatų čempionatų ciklų Kandidatų mačuose, kur bandė iškovoti teisę žaisti mačą su pasaulio čempionu.

1971 m. – pirmas bandymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. Kandidatų mačų ketvirfinalyje žaidė su T. Petrosianu. R. Hiubneris prieš mačą puolė į pesimizmą: „Neturiu jokių šansų mače su Petrosianu. … jo stilius man nepatogus, Be to, žaidžiant mačus, Petrosianas turi didžiulę patirtį. Aš būčiau linkęs žaisti su Larsenu, Fišeriu, ar su kuo nors kitu“.[10]

Sevilijoje vykusiame ketvirtfinalio mače po 6 partijų buvo lygų(+0, -1, =6), bet pralaimėjęs 7-tąją partiją, R. Hiubneris kreipėsi į teisėjus: jis buvo nepatenkintas dėl per didelio gatvės triukšmo, kuris buvo girdimas žaidimo patalpoje. Jis siūlė perkelti žaidimą į mažiau triukšmingą patalpą. Teisėjams atsisakius, R. Hiubneris pasidavė ir pasitraukė iš mačo.[15]

1980 m. – antras bandymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980/81 m. Kandidatų mačai jam buvo sėkmingiausi. 1980 kovo 16 -balandžio 9 d. Bad Lauterberge vykusiame ketvirtfinalyje laimėjo mačą prieš A. Adorjaną – 5½:4½ (+2, -1, =7).[16]

Patekęs į kandidatų pusfinalį, 1980 m. rugpjūčio 1-25 d., Abano Termėje (Paduvos provincija) vykusiame mače, laimėjo prieš L. Portišą 6½:4½ (+2, -0, =9).[17]

1980 gruodžio 21 – 1981 sausio 8 d., Merane vykusiame finaliniame mače su Viktoru Korčnojumi po 6 ratų dar pirmavo 3½:2½, bet toliau ištiko nesėkmės: 7-osios partijos pabaigoje, lyginėje padėtyje, pražiopsojo bokštą (nepastebėjo žirgo šakutės) ir tuoj pasidavė. Tai turėjo įtakos tolimesniam žaidimui – pralaimėjo ir aštuntąją partiją. Rezultatas tapo jo nenaudai 3½:4½ (+2, -3, =3). Šios dvi nesėkmės jį palaužė tad, nebaigęs žaisti 9-os bei 10-os atidėtų partijų, pasitraukė iš mačo.[18]

1983 m. – trečias bandymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Robertas Hiubneris, 1983 m.

Kaip 1980/81 m. Kandidatų mačų finalininkas iškart pateko į 1983/84 m. Kandidatų mačus. 1983 m., kovo – balandžio mėn, žaisdamas su V. Smyslovu Veldene prie Verterio ketvirtfinalio mačą, baigė lygiosiomis – 5:5 (+1, -1, =8).

Nugalėtojo išaiškinimui buvo paskirtos 4-ios papildomos partijos, kurios visos baigėsi lygiosiomis. Kas žengs į pusfinalį, pagal FIDE nuostatus buvo išspresta, panaudojus ruletę, kurios ridentas kamuoliukas pasirinko V. Smyslovą, tad R. Hiubneris į pusfinalį nepateko. Šis įvykis buvo plačiai diskutuojamas [19] [20]

1991 m. – ketvirtas bandymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaisdamas 1991 m. sausio – vasario mėn. Sarajeve 1991/93 m. Kandidatų mačų aštunfinalyje 2½:4½ pralaimėjo Janui Timanui.[21]

Tarptautinės komandinės varžybos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio studentų komandiniai šachmatų čempionatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Hiubneris keturis kartus atstovavo Vokietijai pasaulio studentų šachmatų komandiniuose čempionatuose, kur surinko 29 taškus iš 40 galimų (+24 =10 -6) 72.5 % ir laimėjo tris apdovanojimus: komandinį sidabro ir bronzos bei prie lentos - vieną aukso medalįː[22]

  • Ibsas prie Dunojaus, 1968 m., 2-a lenta, 8/10 (+6 =4 -0), komandinė 2-a vieta (sidabro medalis); individualiai 1-a vieta (aukso medalis).[23]
  • Gracas, 1972 m., 1-a lenta, 9½/13 (+8 =3 -2), komandinė 3-ia vieta (bronzos medalis); [25]

Šachmatų olimpiados

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Robertas Hiubneris už Vokietijos rinktinę žaidė nuo 1968 m. iki 2000 m. vienuolikoje šachmatų olimpiadų, kuriose laimėjo: vieną komandinį sidabro medalį ir du aukso medalius už individualų žaidimą prie lentos. Iš viso olimpiadose sužaidė 122 partijas ir surinko 80½ taško (+48 =65 -9), 66 % galimų taškų. Atskirų olimpiadų rezultatai

  • Luganas, 1968 m., atsarginis, 8/12 (+5 =6 -1), komanda- 5 v. individualiai – 8 v.
  • Skopjė, 1972 m., 1-a lenta, 15/18 (+12 =6 -0), komanda- 5 v. individualiai – aukso medalis.
  • Buenos Airės, 1978 m., 1-a lenta, 8/13 (+4 =8 -1), komanda- 4 v. individualiai – 14 v.
  • Liucerna, 1982 m., 1-a lenta, 7.5/12 (+5 =5 -2), komanda- 15 v. individualiai – 18 v.;
  • Salonikai, 1984 m., 1-a lenta 6/9 (+4 =4 -1), komanda- 6 v. individualiai – 9 v.;
  • Stambulas, 1990 m., 1-a lenta 7/10 (+4 =6 -0), komanda- 9 v. individualiai – 1 v. (aukso medalis) ir 5;
  • Manila, 1992 m., 1-a lenta, 3.5/8 (+1 =5 -2), komanda- 13 v. ;
  • Maskva, 1994 m., 2-a lenta, 7/11 (+3 =8 -0), komanda- 16 v. individualiai – 20 v.;
  • Jerevanas, 1996 m., 2-a lenta, 6.5/10 (+3 =7 -0), komanda- 10 v. individualiai – 10 v.;
  • Elista, 1998 m., 4-a lenta, 5.5/8 (+4 =3 -1), komanda- 6 v. individualiai – 8 v.;
  • Stambulas, 2000 m., 2-a lenta, 6,5/11 (+3 =7 -1), komanda- 2 v. (sidabro medalis individualiai – 27 v.[27]
Dr. R. Hiubneris, 2008 m.

Kitų tarptautinių varžybų nugalėtojas ir prizininkas: Oslas[28] ir Hiustonas[29] (1974) – 1-a vieta; Tilburgas (1977) -3-6 v.[30] ,1978 – 3-5 v.,[31] 1984 --2-5 v,[32] 1985 – 1-3 vietos;[33] Miunchenas (1979, Atviras VFR čempionatas) -1-4 v. [34]; Čikaga (1982) – 1-a vieta;[35] Bugoinas (1982) -4-5 v.,[36] Bylis (1984)[37] ir Linaresas (1985) – 1-2 vietos;[38] Briuselis (1986) – 3-4 v.[39]

Mokslinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greta šachmatų R. Hiubneris rimtai užsiiminėjo filologija, tapo vienu iš stambiausiu papirologijos, nagrinėjančios senovės egiptiečių rankraščius, specialistu. 1976 m. papirologijos srityje apgynė daktaro disertaciją.[40] Moka užsienio kalbų, tarp jų senąją graikų kalbą. Mokslinių knygų apie papirologiją bendraautoris.[41] Parašė mokslinių straipsnių specialiuose žurnaluose.[42] [43]

Kitos varžybos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atstovaudamas šachmatų klubą Zolingene 1976 m. iškovojo europinių klubinių komandų taurę. Atstovavo „Pasaulio“ komandai (1984 m.), kur prie 8 lentos sužaidė lygiosiomis mačą su didmeistriu J. Razuvajevu 2:2 (keturios lygiosios). [44]

Šachmatų kūryba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partijų pradžios

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl jo indėlio į partijų pradžių teoriją, vienas iš Nimcovičiaus gynybos variantų, pavadintas jo vardu – Hiubnerio variantu (E41): 1.d4 Žf6 2.c4 e6 3.Žc3 Rb4 4.e3 c5 5.Rd3 Žc6 6.Žf3 Rxc3+ 7. bxc d6.[45]

Žaidimo stilius

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Robertas Hiubneris pasižymi subtiliu poziciniu žaidimu, sumaniu taktinių galimybių panaudojimu ir gerai išvystyta pavojaus nuojauta. [1]

Parašė keletą knygų apie šachmatus.[46] [47] Taip pat įrašė kompaktinių diskų apie pasaulio čempionus A. Aliochiną ir R. Fišerį.[48] [49]

Pagal Bilą Hartstoną: „Jo didelis reiklumas sau ir pesimizmas trukdė pasiekti aukščiausių aukštumų“.[50]

  1. 1,0 1,1 Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 443. ISBN 5-85270-005-3.
  2. „1981 m. liepos mėn. FIDE reitingų reitingų sąrašas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  3. „DM dr. Robertas Hiubneris“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  4. „Vokietijos jaunimo čempionatai nuo 1947 m.“ (vokiečių). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  5. „Robertas Hiubneris ir Hansas Beseris laimi 1967 m. Vokietijos čempionatą“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  6. „Pasaulio čempionatas. 1969-1972 m. zoniniai. 1969 m. 3 Atėnai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  7. „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1970 m. Maljorkos Palmos tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  8. „Robertas Hiubneris“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  9. „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1973 m. Leningrado tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  10. 10,0 10,1 Danny Kopec, Craig Pritchett. Chess World Title Contenders and Their Styles 2002. ISBN-10: 048642233X | ISBN-13: 9780486422336
  11. „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1976 m. Bylio tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  12. „1979 m. Rio de Žaneiro tarpzoninis turnyras“. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 12 d..
  13. „1990 m. Manilos tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-07. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  14. „1993 m. Bylio tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-07. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  15. „1971 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalis. Petrosianas - Hiubneris“. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 12 d..
  16. „Pasaulio čempionatas. 1980 m. Kandidatų ketvirtfinalio mačas tarp Hiubnerio ir Adorjano“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 23 d..
  17. „Pasaulio čempionatas. 1980 m. Kandidatų pusfinalio mačas tarp Hiubnerio ir Portišo“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 23 d..
  18. „Pasaulio čempionatas. 1980/81 m. Kandidatų finalo mačas tarp Hiubnerio ir Korčnojaus“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 23 d..
  19. „R. Birnas. Ar burtai turėtų lemti mačo likimą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 23 d..
  20. „Pasaulio čempionatas. 1983 m. Kandidatų finalo mačas tarp Smyslovo ir Hiubnerio“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 23 d..
  21. „1991 m. Timano - Hiubnerio kandidatų aštuntfinalio mačas Sarajeve“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  22. „Pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. 1954-1977. Individuali statistika“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  23. „15-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Ibsas 1968 m. Individuali statistika“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  24. „16-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Drezdenas 1968 m. Individuali statistika“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  25. „19-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Gracas 1972 m. Individuali statistika“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  26. „20-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Tysaidas 1974 m. Individuali statistika“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  27. „Robertas Hiubneris vyrų šachmatų olimpiadose“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  28. „1974 m. Oslo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  29. „1974 m. Hiustono turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  30. „1977 m. Tilburgo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  31. „1978 m. Tilburgo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  32. „1984 m. Tilburgo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  33. „1985 m. Tilburgo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  34. „1979 m. turnyras Miunchene“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  35. „1982 m. Čikagos turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  36. „1982 m. Bugoino turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 22020 m. liepos 22 d.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  37. „1984 m. Bylio turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  38. „1985 m. Linareso turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 24 d..
  39. „1986 m. OHRA-A turnyras Briuselyje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  40. „Bill Wall. Šachmatais žaidžiantys daktarai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-19. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  41. Kölner Papyri: (P. Köln) / bearb. von Bärbel Kramer u. Robert Hübner. Opladen : Westdeutscher Verlag, 1976.
  42. Four Oxyrhynchos Papyri. Zeitschrift für Papyrologie und Epigraphik (ZPE).30 (1978) 195.
  43. „Autoriai, straipsnių pavadinimai (1967-1990) (sąrašas)“ (PDF) (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 20 d..
  44. „1984 m. SSRS ir likusio pasaulio šachmatų mačas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 24 d..
  45. „Debiutai. Nimcovičiaus gynyba: Hiubnerio variantas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  46. Der Weltmeisterschaftskampf Lasker – Steinitz 1894 und weitere Zweikämpfe Laskers Hübner, Robert. – Berlin-Charlottenburg : Ed. Marco, 2008, 1. Aufl.
  47. Twenty-five annotated games Hübner, Robert. – Berlin : Ed. Marco, Verl. Arno Nickel, 1996
  48. Weltmeister Aljechin [Elektronische Ressource] Hamburg : ChessBase, [1998?]
  49. Weltmeister Fischer [Elektronische Ressource] Hamburg : ChessBase, 2003
  50. Hartston, William (1996). The Guinness Book of Chess Grandmasters. Guinness Publishing Ltd. p. 200. ISBN 0-85112-554-9.