Rinau byla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Rinau byla (I. Rinau v. M. Rinau, Rinau prieš Rinau) - garsiausia byla Lietuvos privatinės ir civilinio proceso (vykdymo proceso) teisės istorijoje, vykusi 20062009 m., įgavusi viršnacionalinį (ES) pobūdį, tarptautinę atomazgą.

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos pilietė Inga Rinau ir Vokietijos pilietis Michael Rinau, susilaukę dukters Luisos, nusprendė skirtis. Vokietijos teismas dukters globą paskyrė tėvui, tačiau Inga Rinau su dukterimi išvyko į Lietuvą ir nebegrįžo, kas gali būti teisiškai kvalifikuojama kaip vaiko pagrobimas.

Dėl Luisos grąžinimo į Vokietiją Lietuvoje vyko keli teismo procesai. Teismų sprendimai buvo naikinami ir vėl priimami, į procesus įsitraukė policija, antstoliai, visuomenė, žiniasklaida. Inga Rinau prašė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo dalies, kuria jos vaiko tėvui, Michaeliui Rinau (advokatė - Dalia Foigt), buvo priskirta vaiko globa, o ji įpareigota vaiką parvežti į Vokietiją. 2007 metų gegužės 21 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikinai sustabdė grąžinimo procedūros vykdymą ir kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą. [1]

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kilo neaiškumų, ar ES reglamentas sudaro pakankamą pamatą nacionaliniam teismui tokį pareiškimą nagrinėti, ar gali, kaip ir kada, pagal reglamentą atsirasti sąlygos, įgalinančios Lietuvos teismą nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo. [2]

Chronologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Inga Rinau ir Michael Rinau sudarė santuoką 2003 m. liepos 27 d. ir gyveno Bergfeldėje (Vokietija). 2005 m. sausio 11 d. gimė jų dukra Luisa. 2005 m. kovo mėn. sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, Luisa liko su motina. Būtent tuo metu, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, buvo pradėtas skyrybų procesas Amtsgericht Oranienburg (Oranienburgo apylinkės teisme, Vokietijoje).

2006 m. liepos 21 d. Inga Rinau, gavusi Michaelio Rinau sutikimą išvykti su dukra iš Vokietijos teritorijos dviejų savaičių atostogoms, išvyko su ja ir sūnumi iš pirmosios santuokos į Lietuvą, kur pasiliko.

2006 m. rugpjūčio 14 d. Amtsgericht Oranienburg laikinai suteikė Luisos globos teisę jos tėvui. 2006 m. spalio 11 d. Brandenburgisches Oberlandesgericht (Brandenburgo žemės Aukščiausiasis Teismas, Vokietija) atmetė Ingos Rinau apeliacinį skundą ir patvirtino Amtsgericht Oranienburg sprendimą.

2006 m. spalio 30 d. Michaelis Rinau kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą (Lietuva) prašydamas priimti sprendimą, įpareigojantį grąžinti jo dukrą į Vokietiją, grįsdamas savo prašymą 1980 m. Hagos konvencija ir reglamentu. 2006 m. gruodžio 22 d. Nutartimi šis teismas atmetė prašymą.

Remiantis per teismo posėdį Teisingumo Teismui pateikta informacija, 2006 m. gruodžio 22 d. Nutartį Vokietijos centrinei institucijai perdavė Michaelio Rinau advokatas, o ši institucija ją perdavė Amtsgericht Oranienburg. Vėliau Lietuvos centrinė institucija nusiuntė šios nutarties vertimą į vokiečių kalbą.

2007 m. kovo 15 d. Nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir priėmė naują nutartį, įpareigojančią grąžinti vaiką į Vokietiją.

2007 m. balandžio mėn. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį sustabdyti 2007 m. kovo 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymą. Pastarasis teismas 2007 m. birželio 4 d. Nutartimi panaikino šią nutartį. Kaip buvo pažymėta per teismo posėdį, 2007 m. kovo 15 d. Nutarties vykdymas buvo daug kartų sustabdytas.

Inga Rinau ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atitinkamai 2007 m. birželio 4 d. ir 2007 m. birželio 13 d. Klaipėdos apygardos teisme pateikė prašymus dėl proceso atnaujinimo remdamiesi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir vaiko interesais 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio pirmosios pastraipos prasme. 2007 m. birželio 19 d. šis teismas atsisakė priimti abu prašymus, nurodydamas, kad neturi jurisdikcijos jų nagrinėti ir kad šią jurisdikciją turi Vokietijos teismai. Ingai Rinau pateikus apeliacinį skundą dėl šios nutarties atsisakyti priimti prašymus, 2007 m. rugpjūčio 27 d. Nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. 2008 m. sausio 7 d. Nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino abi pastarąsias nutartis ir minėtus prašymus perdavė nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui.

2008 m. kovo 21 d. Nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atmetė šiuos prašymus. 2008 m. balandžio 30 d. Nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino šią nutartį. Gavęs Ingos Rinau kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutarė išnagrinėti bylą dėl šių nutarčių kasacine tvarka ir sustabdė 2007 m. kovo 15 d. Nutarties grąžinti Luisą į Vokietiją, vykdymą, kol jis priims sprendimą dėl esmės.

Tarpiniu laikotarpiu 2007 m. birželio 20 d. Amtsgericht Oranienburg priėmė sprendimą sutuoktinių Rinau skyrybų byloje. Jis suteikė Luisos globą Michaeliui Rinau. Vadovaudamasis būtent 2006 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsisakyti grąžinti vaiką, Amtsgericht atsižvelgė į šios nutarties turinį bei pateiktus argumentus ir įpareigojo Ingą Rinau parvežti vaiką į Vokietiją ir palikti Michaelio Rinau globai. Inga Rinau pastarojo teismo posėdyje nedalyvavo, bet buvo jame atstovaujama ir pateikė pastabas. Tą pačią dieną Amtsgericht Oranienburg prie savo sprendimo pridėjo pagal reglamento 42 straipsnį išduotą pažymėjimą.

2008 m. vasario 20 d. Brandenburgisches Oberlandesgericht atmetė Ingos Rinau apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, patvirtino tą jo dalį, kuri susijusi su Luisos globa, ir konstatavo, kad Inga Rinau jau privalėjo parvežti vaiką į Vokietiją. Inga Rinau teismo posėdyje dalyvavo ir pateikė pastabas.

Inga Rinau Lietuvos apeliaciniame teisme pateikė prašymą nepripažinti 2007 m. birželio 20 d. Amtsgericht Oranienburg sprendimo dalies, kuria Luisos globa suteikiama Michaeliui Rinau ir jos motina įpareigojama parvežti vaiką ir palikti jį tėvo globai.

2007 m. rugsėjo 14 d. d Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria pripažino šį Ingos Rinau prašymą nepriimtinu. Šio teismo nuomone, Amtsgericht Oranienburg pagal reglamento 42 straipsnį išduotame pažymėjime nurodyta, kad buvo įvykdytos visos sąlygos, nustatytos minėto straipsnio 2 dalyje, būtinos tokiam pažymėjimui išduoti. Manydamas, kad minėtas sprendimas, įpareigojantis grąžinti vaiką į Vokietiją, turėtų būti tiesiogiai vykdomas pagal reglamento III skyriaus 4 skirsnio nuostatas, netaikant jokios specialios teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūros exequatur, Lietuvos apeliacinis teismas nutarė pripažinti nepriimtinu Ingos Rinau prašymą nepripažinti minėto sprendimo dalies, kuria ji įpareigojama parvežti vaiką ir palikti jį tėvo Michaelio Rinau globai.

Tada Inga Rinau Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pateikė kasacinį skundą, kuriuo siekiama, kad Teismas panaikintų minėtą nutartį ir priimtų naują – pripažintų priimtinu jos prašymą nepripažinti 2007 m. birželio 20 d. Amtsgericht Oranienburg sprendimo dalies, kuria Luisos globa suteikiama Michaeliui Rinau ir jos motina įpareigojama parvežti vaiką ir palikti jį tėvo globai.

EBTT sprendimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

EBTT posėdyje dalyvavo Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių atstovai, į teismo klausymus atvyko taip pat ir Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos ir kitų susidomėjusių šalių atstovai, kuriuos sudomino precedento neturintis atvejis. 2008 m. liepos 11 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Rinau (C‑195/08 PPU). Byla Rinau (C‑195/08 PPU) yra pirmoji byla, kurią Teisingumo Teismas išnagrinėjo pagal naująją prejudicinio sprendimo skubos procedūrą per šešias savaites. Joje Teisingumo Teismas aiškino kai kurias Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo nuostatas.

EBTT (Iš skirtingų ES šalių) 5 teisėjų kolegija pažymėjo, jog tokiose bylose svarbiausia kuo greičiau priimti sprendimą, kad kuo mažiau nukentėtų vaikas, o Lietuvos atstovui teko aiškintis, ar Lietuvoje išvis taikoma skubos nagrinėjimo tvarka, ir kodėl neegzistuoja kai kurios įprastos teisinės procedūros, pagal kurias Lietuvos teismai privalėjo įvertinti Vokietijos teismo išduotą pažymą. [3]

Bylos atomazga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taškas I. Rinau kovoje dėl teisės auginti savo dukrą padėtas 2009 m. lapkričio mėn. pabaigoje, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai nutraukus baudžiamąją bylą dėl savavaldžiavimo panaudojant psichinę ar fizinę prievartą bei vaiko pagrobimo, kai tai padarė tėvas. Šiuo nusikaltimu įtartas buvęs I. Rinau sutuoktinis M. Rinau, kuris 2008 m. spalio mėn. iš Klaipėdos Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpų ant rankų išnešė savo dukrą Luisą ir išgabeno ją į Vokietiją. Pasak prokurorų, pas mamą dukra gyveno neteisėtai, tad M. Rinau veiksmuose jokio nusikaltimo įžvelgti negalima. Šis sprendimas motyvuotas tuo, kad išimtinę Luisos globos teisę teismai yra nustatę M. Rinau. Neoficialiais duomenimis, I. Rinau su dukra leidžiama Vokietijoje matytis tik akylai stebint vietos vaikų teisių saugotojams ir reikalaujama, kad bendravimas vyktų tik vokiečių kalba.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]