Respublikinė Kauno ligoninė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Respublikinė Kauno ligoninė
Respublikinė Kauno ligoninė logotipas.gif

Respublikinė Kauno ligoninė
54°52′41.29″ š. pl. 23°56′26.45″ r. ilg. / 54.8781361°š. pl. 23.9406806°r. ilg. / 54.8781361; 23.9406806 (Respublikinė Kauno ligoninė)Koordinatės: 54°52′41.29″ š. pl. 23°56′26.45″ r. ilg. / 54.8781361°š. pl. 23.9406806°r. ilg. / 54.8781361; 23.9406806 (Respublikinė Kauno ligoninė)
Vieta Hipodromo g. 13
LT-45130 Kaunas
Lietuva
Įstaigos tipas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga
Finansavimas Vieša įstaiga
Įstaigos rūšis klinikinė ligoninė
Lovų skaičius 1008
Atidaryta 1952 m.
Uždaryta 2020 m. rugsėjo 8 d.

Respublikinė Kauno ligoninė1952-2020 m. Aukštuosiuose Šančiuose, Kaune veikusi 8 profilinių klinikų ligoninė. Dabar jos patalpose veikia dalis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės skyrių.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. ligoninėje dirbo 1575 darbuotojai. Per metus čia buvo gydoma 28 000 pacientų, atlikta daugiau nei 6000 pilvo organų, apatinių galūnių kraujagyslių, ginekologinių bei ausų, nosies, gerklės operacijų. Ligoninėje buvo 1008 lovos stacionare. Veikė 8 profilinės klinikos: Akušerijos ir ginekologijos klinika "Krikščioniškieji gimdymo namai", Chirurgijos, Diagnostikos, Psichiatrijos, Reabilitacijos, Slaugos, Terapijos ir Vaikų ligų klinika. Paslaugos buvo teikiamos ir 100 specialistų vienijančioje Konsultacijų poliklinkoje (Garliavoje ir Kaune), kuriose ligonius konsultavo ir gydė profesoriai, docentai bei kiti gydytojai specialistai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Respublikinė Kauno ligoninė buvo įkurta 1952 m. Tuo metu ligoninei buvo suteiktas Kauno miesto 3-ios ligoninės pavadinimas. Ligoninei buvo skirti 2 gyvenamieji namai, kuriuose įsteigtas 35 lovų stacionaras - 30 lovų Vidaus ligų skyrius ir 5 lovų Vaikų ligų skyrius. Ligoninei buvo priskirtas Šančių rajonas. Gyventojams teikiama terapijos ir pediatrijos pagalba. Tuo metu ligoninei vadovavo gyd. V. Radzvila, vėliau - gyd. Jonas Platūkis. 1962 m. vyriausiojo gydytojo pareigoms buvo paskirtas gydytojas R. Dumčius. Jis ėmėsi plėsti ligoninę. 1969 m. buvo pastatytas naujas ligoninės korpusas, kuriame įkurti 2 terapijos (Bendrosios terapijos ir Kardiologijos), Chirurgijos ir Ausų, nosies, gerklės ligų skyriai, o senajame pastate pradėjo veikti 30 lovų Neurologijos skyrius.

1975 m. rekonstravus senąjį ligoninės korpusą įkurtas 60 lovų Gastroenterologijos ir iki 60 lovų išplėstas Neurologijos skyrius. Chirurgijos skyriuje buvo teikiama skubi chirurgijos pagalba. Didėjant ligoninei priskirto rajono gyventojų skaičiui (ligoninei priklausė ne tik Šančių, Petrašiūnų, bet ir Dainavos bei Centro rajonų gyventojai), 1972 m. pabaigoje buvo atidarytas II Chirurgijos skyrius planiniams chirurginiams ligoniams gydyti. Per metus buvo atliekama per 2000 operacijų. 1972 m. buvo pastatytas antrasis ligoninės korpusas, kuriame įkurti du 120 lovų suaugusiųjų ir vaikų ausų, nosies, gerklės ligų skyriai, kurie teikė specializuotą pagalbą viso Kauno miesto gyventojams (išskyrus Kauno medicinos universiteto klinikų rajoną). Operacinėje buvo atliekamos ne tik tonzilių bei adenoidų šalinimo, bet ir sudėtingos ausų, nosies, gerklės operacijos - klausos atkuriamosios, radikaliosios, plastinės operacijos ir kt. Šiame korpuse įkurti ir 2 Vaikų ligų (140 lovų) skyriai bei Priėmimo skyrius. Naujose įrengtose patalpose pradėjo veikti klinikinė laboratorija, klinikinės fiziologijos, fizioterapijos, rentgenologijos, transfuziologijos ir patologinės anatomijos skyriai.

Tuometinio Kauno medicinos instituto rektoriaus akademiko Z. Januškevičiaus ir ligoninės vadovybės iniciatyva ir rūpesčiu ligoninėje įkurtos dvi Kauno medicinos universiteto katedros: Vidaus ligų propedeutikos (vadovavo prof. A. Žiugžda) ir Bendrosios chirurgijos (vadovavo prof. T. Šiurkus). 1972 m. ligoninei suteiktas klinikinės ligoninės vardas. 1982 m. stacionaras išsiplėtė iki šiuolaikinės, modernios 715 lovų turinčios gydymo įstaigos.

Sovietmečiu ligoninė glaudžiai ir dalykiškai bendradarbiavo su Kijevo, Minsko, Rovno, Rygos gydymo įstaigomis, buvo pasirašiusi draugystės ir bendradarbiavimo sutartį su VDR Veimaro miesto ligonine, su kurios darbuotojais palaikė glaudų ryšį. Ligoninėje praktiką atliko ne tik Lietuvos, bet ir Tomsko, Balstogės, Krokuvos aukštųjų medicinos mokyklų studentai. Ligoninės moterų choras ne kartą užėmė prizines vietas. Veikė dramos būrelis.

1995 m. balandžio 11 d. ligoninės vyriausiuoju gydytoju paskirtas Kauno medicinos universiteto docentas Stasys Gendvilis. Reorganizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigas, nuo 3-iosios klinikinės ligoninės buvo atskirtos poliklinikos. Pagal Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimo projektą 2002 m. prie ligoninės filialo teisėmis prijungti Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai (direktorius Kęstutis Stankaras), 2005 m. – Garliavos ligoninė (direktorius Rodolfo Luis Žilinskas), padalinio teisėmis Kauno psichiatrijos ligoninė (direktorė Zita Liubertienė).

Įgyvendinant restruktūrizavimo trečio etapo progrąmą, prie ligoninės 2010 m. prijungtos dar 4 sveikatos priežiūros įstaigos: Žiegždrių psichiatrijos ligoninė (direktorė Ramunė Mazaliauskienė), Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė (direktorius Petras Budraitis), Kačerginės vaikų sanatorija „Žibutė“ (direktorė Jūratė Rudzinskienė), V.Tumėnienės vaikų reabilitacijos centras (direktorė Daivutė Deikuvienė). 2011 m. įstaigai suteiktas Respublikinės Kauno ligoninės vardas.[1]

2020 m. rugsėjo 8 d. Respublikinė Kauno ligoninė reorganizavimo jungimo būdu prijungta prie Kauno klinikinės ligoninės įkuriant vieną juridinį asmenį – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę.[2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]