Elektroninio pašto rinkodara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Elektroninio pašto rinkodara – komercinio pranešimo (naujienlaiškio) siuntimas adresatui ar adresatų grupei el. paštu. Plačiąja prasme kiekvienas elektroninis laiškas, išsiųstas potencialiam arba esamam klientui, gali būti laikomas el. pašto reklama.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektroninio pašto rinkodara sparčiai vystėsi kartu su XXI a. technologiniu augimu. Pirmasis plačiai publikuotas skaitmeninės rinkodaros pavyzdys buvo atliktas per elektroninį paštą. 1978 m. gegužės 3 d. rinkodarininkas iš DEC („Digital Equipment Corporation“) Gary Thuerk išsiuntė elektroninį laišką keliems šimtams ARPANET vartotojų, reklamuodamas naują DEC kompiuterio modelį. Šis išsiųstas el. laiškas padėjo parduoti reklamuojamus produktus, uždirbo įmonei 13 milijonų JAV dolerių bei kartu įrodė masinio el. laiškų siuntimo efektyvumą. Neilgai trukus vartotojai plūstančius laiškus pradėjo blokuoti naudodami filtrus ir blokavimo programas – tai lėmė tolimesnį elektroninio pašto rinkodaros vystymąsi, o Gary Thuerk išsiųstas laiškas, tapo žinomas kaip pirmasis el.pašto „brukalas“.[1]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisinis reglamentavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas įtvirtino, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais tik po to, kai duomenų subjektas duoda sutikimą ir jeigu juos renkant yra nustatoma asmens duomenų saugojimo trukmė. Duomenų valdytojas privalo sudaryti aiškią, nemokamą ir lengvai įgyvendinamą galimybę duomenų subjektui išreikšti sutikimą ar nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais.[2]

2004 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, kuris numato, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą bei turi būti suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo.[3]

2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB). Šis reglamentas yra aukščiausios galios teisės aktas, kuris yra taikomas visiems juridiniams asmenims, tvarkantiems Europos Sąjungoje esančių asmenų duomenis ir įtvirtina eilę normų, kurios yra privalomos subjektams, veikiantiems el. pašto rinkodaros srityje.[4]

Įrankiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. pradėjo veikti pirmoji lietuviška elektroninio pašto rinkodaros platforma – „MailerLite“, tuo metu žinoma „Mailer.lt“ pavadinimu, leidžianti kurti ir siųsti naujienlaiškius bei gauti išsamias ataskaitas apie elektroninio pašto rinkodaros efektyvumą.[5] 2018 m. tarptautinė verslo apžvalgų platforma „G2 Crowd“ pripažino „MailerLite“ geriausiu produktu verslui, pagamintu Lietuvoje, ir vienu labiausiai vertinamu įrankiu verslui (B2B) segmente Europoje.[6]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]