Tūkstantmečio karta
Tūkstantmečio karta (angl. millennials; Y karta) – karta, gimusi 1981–1996 m.[1]
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje iš dalies persidengianti su nepriklausomybės karta,[2] tačiau dalis Lietuvos vyresnių tūkstantmečio kartos atstovų gimė Tarybų Sąjungoje. Tai nepriklausomos Lietuvos geopolitinių įvykių paveikta jaunuolių bei vaikų karta.[3] Labiausiai juos paveikė Lietuvos įstojimas į Europos Sąjunga, NATO, taip pat emigracija, globalizacija.
Nors ir Lietuvoje esminiai geopolitiniai įvykiai nesutapo su anglosaksų šalių (JAV, JK) istorija, kuriose buvo išplėtota kartų teorija (X, Y, Z kartos), tačiau technologijų vystymosi atžvilgiu jaunuolių aplinka mažai skyrėsi.[3] Nuo 2005 m. Lietuvoje didėjo interneto skvarba, pradėjo plėtotis socialinė žiniasklaida, o 2010 m. sekė išmaniųjų telefonų ir mobilaus interneto banga. Tai nulėmė šios kartos palankesnį požiūrį į elektroninę komerciją,[4] dalijimosi ekonomiką,[5] virtualų bendravimą socialiniuose tinkluose, internetinę informaciją (Vikipediją, vlogus, blogus, podkastus), įvairias skaitmenines pramogas (pvz., „Spotify“, „Netflix”).
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Defining generations: Where Millennials end and Generation Z begins“. Pew Research Center. Nuoroda tikrinta 2020-04-14.
- ↑ „Nepriklausomybės vaikai – lietuviškų prekių ženklų gerbėjai“. M360. Delfi. 2017-03-11. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ 3,0 3,1 Koskienė, Nijolė (2015-01-07). „Kartų skirtumai: kuri pavojingiausia, kuri geriausia, kas toliau?“. www.ikimokyklinis.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ „Prekes internetu pernai pirko pusė Lietuvos interneto vartotojų“. M360. Delfi. 2017-01-30. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ „Dalijimosi ekonomika: kai kur lietuviai lenkia švedus“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-10-23.