Rečkai (Pepelnas)

Koordinatės: 54°48′00″š. pl. 21°09′29″r. ilg. / 54.8°š. pl. 21.158°r. ilg. / 54.8; 21.158 (Rečkai (Pepelnas))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rečkai
rus. Речки
liet. Pepelnas
vok. Groß Pöppeln
Rečkai
Rečkai
54°48′00″š. pl. 21°09′29″r. ilg. / 54.8°š. pl. 21.158°r. ilg. / 54.8; 21.158 (Rečkai (Pepelnas))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Polesko rajonas
Pašto kodas 238632
Tel. kodas (+7) 40158

Rečkai (liet. Pepelnas, vok. Groß Pöppeln, 19451946 m. rus. Гросс Пеппельн, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Речки) – gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Polesko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Turgenevo kaimo gyvenvietės kaimas Deimenos kairiajame krante.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sembos žemės kaimo pavadinimas vokiškos kilmės.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Labguvos apskrities kaimas.[4] 19472008 m. Tiulenino apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Labguvos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Tiulenino apylinkė
Polesko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Turgenevo kaimo gyvenvietė
Polesko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[5] 1933 m.[6] 1939 m.
175 217 202


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]