Pereiti prie turinio

Radziluvas

Koordinatės: 53°24′39″ š. pl. 22°24′36″ r. ilg. / 53.41083°š. pl. 22.41000°r. ilg. / 53.41083; 22.41000 (Radziluvas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Radziluvas
lenk. Radziłów
      
Radziluvo centras
Radziluvas
Radziluvas
53°24′39″ š. pl. 22°24′36″ r. ilg. / 53.41083°š. pl. 22.41000°r. ilg. / 53.41083; 22.41000 (Radziluvas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Grajevo apskritis
Valsčius Radziluvo valsčius
Gyventojų (2006) 1 400
Pašto kodas PL 19-213
Tinklalapis http://radzilow.pl/

Radziluvas (lenk. Radziłów) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Radziluvo valsčiuje, Grajevo apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 27 km į pietus nuo Grajevo ir apie 61 km į šiaurės vakarus nuo vaivadijos centro Balstogės. Per kaimą eina vaivadijos kelias Nr. DW668.

1466 m. gegužės 9 d. gyvenvietei suteiktos miesto Kulmo teisės.[1] Miestas sparčiai plėtėsi XVI a. amžiuje. Miestas buvo įsikūręs šalia prekybinio Viznos ir Vonsošo kelio. 1482 m. mieste įkurta Radziluvo Šv. Onos parapija. Mieste pradėjo dirbti įvairūs amatininkai: batsiuviai, kepėjai, siuvėjai, mėsininkai, kalviai ir kiti. Tuo metu miesto turgaus aikštė (180 m × 120 m) buvo didesnė nei Varšuvos (70 m × 94 m) ar Plocko (140 m × 70 m). Mieste turgus buvo rengiamas du kartus į savaitę, pirmadieniais ir sekmadieniais. Nuo 1569 m. iki 1795 m. kaimas priklausė Abiejų Tautų respublikai. Nuo XVII a. taip pat ir trečiadieniais, šią teisę 1641 m. pridėjo karalius Vladislovas Vaza. Dauguma miesto gyventojų vertėsi žemdirbyste.

XVII a. pastatyta Radziluvo sinagoga ir įkurtos Radziluvo žydų kapinės. 1869 m. miestui buvo atimtos miesto teisės ir gyvenvietė tapo kaimu. 1890 m. kaime gyveno 38 % žydų, 1893 m. 41 %, 1905 52 %, 1914 m. 55 %.[2] 1921 m. kaime buvo 259 namai ir 1983 gyventojai. Per II pasaulinį karą, 1941 m. liepos 7 d. kaime buvo nužudyti 800 žydų.

  1. Robert Krzysztofik, Lokacje miejskie na obszarze Polski. Dokumentacja geograficzno-historyczna, Katowice 2007, s. 64-65.
  2. Wiśniewski J. Dzieje osadnictwa w powiecie grajewskim do XVI w. s.56 Studia i materiały do dziejów powiatu grajewskiego T. 1 Warszawa PWN 1975