Pereiti prie turinio

Rašai

Koordinatės: 55°46′18″ š. pl. 25°43′46″ r. ilg. / 55.77167°š. pl. 25.72944°r. ilg. / 55.77167; 25.72944
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rašai
Vieta Rokiškio raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 1,632 km²
Kranto linijos ilgis 10,75 km
Kilmė ledyninis
Vidutinis gylis 2,8 m
Didžiausias gylis 7,8 m
Įteka Šventoji, Minkūnė, 10 bevardžių upelių
Išteka Šventoji
Žemėlapis rodantis vietą.
Rašai
Koordinatės 55°46′18″ š. pl. 25°43′46″ r. ilg. / 55.77167°š. pl. 25.72944°r. ilg. / 55.77167; 25.72944

Rašai – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Rokiškio rajone, apie 3 km į rytus nuo Jūžintų, 0,75 km nuo pietvakarinės Sartų įlankos.

Nusidriekęs iš šiaurės į pietus 3,3 km, plotis siekia 1,1 km. Altitudė 99,8 m. Einant iš šiaurės į pietus ežeras siaurėja. Šiaurėje yra giliausia Rašų vieta – 7,8 m. Ežeras telkšo ledyninėje rinoje. Kranto linija, kurios ilgis 9,5 km, labai vingiuota. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, lėkšti, tik rytinis aukštesnis, daugiausiai apaugę medžiais ir krūmynais. Apyežerė pelkėta – plyti Paaudrio, Ažubalių, Šalkaščiūrio pelkės. Į šiaurę plačiai driekiasi Paaudrio durpynas. Vidurinėje ir pietinėje ežero dalyje yra 4 salos (0,61 ha, 0,12 ha, 0,07 ha ir 0,07 ha). Atabradas šiaurėje durpingas ir dumblėtas, pietuose – smėlingas.

Pro Rašų ežerą iš šiaurės rytų į pietus teka Šventoji, iš Gačionių ežero įteka Minkūnė. Ežero pratakumas 7252 % per metus.

Ežere sugaunamos lydekos, ešeriai, plakiai, aukšlės, pūgžliai, lynai, raudės, seliavos, karšiai, kuojos, karosai, meknės, šapalai, gružliai, dyglės, kirtikliai.[1]

Rašai patenka į Sartų regioninį parką. Prie ežero įsikūrę Aušrėnų, Bileišių, Tarnavos kaimai. Vakarinėje pakrantėje yra buvusio Tarnavos dvaro sodyba. Rytiniu krantu eina riba su Zarasų rajonu.

Vandenvardis Rašai̇̃ siejamas su žodžiais rašyti, raštas, rašytė ('kerša karvė') ir plg. Pirminė šaknies raš- reikšmė galėjo reikšti objekto vingiuotumą, laužytumą.[2]

  1. Rašai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 509
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 273