Rūgių koplyčia

54°50′02″š. pl. 23°02′40″r. ilg. / 54.833876°š. pl. 23.044325°r. ilg. / 54.833876; 23.044325

Rūgių koplyčia

Savivaldybė	Šakių rajonas
Gyvenvietė	Rūgiai
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1824 m.
Stilius	liaudies architektūra

Rūgių kapinių koplyčia – buvusi medinė koplyčia, stovinti Šakių rajone, Sintautų seniūnijoje, Rūgių kaime, už 3,3 km į pietvakarius nuo Veršių. Pasiekiama iš kelio 3812 Zypliai–Veršiai–Pavingrupiai , ties tiltu per Novą dešiniuoju, mišku apaugusiu krantu pavažiavus į vakarus (žemupio link) apie o,5 km. Netoli tilto pravažiuojamas iškilus koplytstulpis Juozapui Rugiui (1858-1919). Išlikę koplyčios griuvėsiai senosiose kapinaitėse, kurias tarp medžių apriboja buvusios tvoros betoniniai stulpeliai. Rūgiai priklauso Sintautų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijai.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teigiama, kad 1824 m. šv. Jurgio koplyčią pastatė aplinkinių kaimų parapijiečiai, o pirmosios žinios apie ją rastos 1832 m. dokumente (tuo metu ji buvo geros būklės ir tvarkinga). 1837 m. minima, kad medinė koplyčia buvo deramai įrengta. Prieš Antrąjį pasaulinį karą joje vykdavo garsūs Žolinės atlaidai. Po 1944 m., apgriovus Sintautų bažnyčią, Rūgių koplyčioje kurį laiką vyko pamaldos. Apie 1964 m. koplyčia uždaryta, jos altorius perkeltas į Sintautų bažnyčią.^[2]

Pastaraisiais metais koplyčia apleista, be stogo, svyrančiomis sienomis. Koplyčia stovi atokiau nuo kaimo, mišku apaugusioje palaukėje, senosiose kapinėse. Jų pakraščiuose yra palaidojimų, stovi medinis drožinėtas kryžius su įrašu Rūgių kaimo gyvųjų ir mirusiųjų atminimui.^[2] Anksčiau kapinės buvo aptvertos medine statinių tvora.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia liaudiškos architektūros, buvo žymi savo monumentaliu tūriu ir originaliais apskritais apsidės langeliais. Koplyčia pagrindiniu fasadu atgręžta į buvusius vartus ir į keliuką (pietų kryptimi), kurio pietinėje pusėje teka Nova. Pastatas sudėtinio tūrio, su nedideliu žemu zakristijos priestatu prie dešiniojo šoninio fasado, dengtas dvišlaičiu malksnų stogu. Išlikusioje XX a. vidurio istorinėje nuotraukoje matyti,^[2] kad virš kraigo vidurinėje stogo dalyje kilo bokštelis, dengtas piramidiniu stogeliu su kryžiumi. Dabar koplyčios planą sudaro stačiakampė nava, užbaigta trisiene apside. Išlikusios tik sienos, kurios suręstos iš tašytų sienojų, sujungtų į sąsparas. Pagrindinio fasado vidurinėje dalyje – plati stačiakampė anga (buvo įėjimo durys)). Kairėje angos pusėje prie sienos pritvirtinta koplytėlė, dengta dvišlaičiu stogeliu. Šoninėse koplyčios sienose yra po vieną stačiakampį langą, apjuostą lentų apvadais. Apsidės vidurinė siena aklina, o šoninėse įstrižose sienose yra po mažą apskritą langelį, įkomponuotą į rombo formos nišeles. Koplyčios vidus be grindų, apaugęs žolėmis.