Juozapas Rugys
| Juozapas Rugys | |
|---|---|
| Gimė | 1858 m. gegužės 23 d. Rūgiai, Sintautų vlsč. |
| Mirė | 1919 m. rugsėjo 16 d. (61 metai) Švėkšna, Švėkšnos vlsč. |
| Palaidotas (-a) | Švėkšnos kapinėse |
| Vaikai | Alicija Rūgytė, Jonas Rugis[1] |
| Veikla | knygnešys, gydytojas |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
| Žinomas (-a) už | draudžiamos lietuvių spaudos platinimą |
Juozapas Rugys (taip pat Rūgys, Rūgis;[1] 1858 m. gegužės 23 d. Rūgiuose, Sintautų vlsč. – 1919 m. rugsėjo 16 d. Švėkšnoje, Švėkšnos vlsč.) – lietuvių visuomenės veikėjas, knygnešys, gydytojas.[2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Marijampolėje baigė gimnaziją.[1] 1880–1985 m. studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete. Nuo 1886 m. Švėkšnoje vertėsi privačia gydytojo praktika.
Studijų laikais buvo slaptos lietuvių studentų draugijos narys, bendradarbiavo „Aušros“ mėnraštyje, leistame Mažojoje Lietuvoje. Atvykęs į Švėkšną, palaikė ryšius su vietos knygnešiais, organizavo ir pats gabeno draudžiamą lietuvių spaudą iš Mažosios Lietuvos. Savo namuose ir pas patikimus ūkininkus buvo įsirengęs knygų slėptuves. Nors buvo sekamas ir tardomas, bet tremties išvengė.[2]
Bendradarbiavo su J. Šliūpu, M. Jankumi, V. Kudirka ir kitais visuomenės veikėjais. Finansais rėmė „Varpo“ žurnalą. 1894 m. dalyvavo varpininkų suvažiavime Jelgavoje. Buvo aktyvus „Varpo“, „Ūkininko“, vėliau – „Lietuvių laikraščio“, „Vilniaus žinių“ bendradarbis.[2]
1904 m. panaikinus lietuvių spaudos draudimą, įsitraukė į visuomeninę veiklą, užsiėmė švietėjiška ir pažangia ūkine veikla. Per I pasaulinį karą pašauktas į kariuomenę gydytoju. Dirbo karo ligoninėje Mogiliave (dab. Baltarusija), buvo įsteigęs ambulatoriją lietuvių karo pabėgėliams. 1918 m. po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo grįžo į Švėkšną.
Palaidotas Švėkšnos kapinėse, Šilutės raj.
Rūgių kaime, pamiškėje prie Novos upės, pastatytas medinis paminklas – stilizuotas koplytstulpis J. Rūgiui atminti. Drožinėto stulpo vidurinėje dalyje įdėta išskaptuota atversta knyga su įrašu: VARPININKUI AUŠRININKUI KNYGNEŠIUI DAKTARUI J. RŪGIUI. Viršutinėje koplytstulpio dalyje įkomponuotas drožinėtas varpas ir kryžių imituojantis metalo strypas su lapais.[3]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Petras Čeliauskas. Švėkšnos daktaras Juozapas Rugys. Kaunas: Naujasis lankas, 2019
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Švėkšnos daktaras Juozapas Rugys ve.lt
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Juozapas Rugys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ Marija Rupeikienė. Sintautų valsčiaus sakralinių pastatų ir parapijos trobesių architektūra
KTU Architektūros ir statybos institutas, psl. 19, 23 Archyvuota kopija 2018-08-08 iš Wayback Machine projekto.