Psichoaktyviosios medžiagos
Psichoaktyviosios medžiagos – medžiagos arba jų mišiniai, darantys įtaką centrinės nervų sistemos veiklai ir sukeliantys psichinės būklės pokyčių.[1] Vartojamos atsipalaidavimui, ritualuose (enteogenai) ir medicinoje.
Psichiatrijoje taikomi preparatai, reguliuojantys sutrikusią medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir skiriami psichikos sutrikimams gydyti, vadinami psichotropiniais vaistais.
- Terminas psichotropinės medžiagos (sen. gr. τροπικός – 'keičiantis') plačiąja prasme reiškia tą patį, ką ir terminas „psichoaktyviosios medžiagos“ (kuriuo vadinami tiek psichotropiniai vaistai, tiek ir narkotinės medžiagos, pavyzdžiui, psichikos stimuliatoriai, haliucinogenai, opioidai).[2]
Narkotinių medžiagų tarptautinės kontrolės kontekse terminas „psichotropinė medžiaga“ taikomas 1971 m. Tarptautinėje psichotropinių medžiagų konvencijoje išvardintiems preparatams.[2]
- Neurotropinės medžiagos – didelė vaistinių preparatų grupė, daranti kokybinį poveikį centrinei ir periferinei nervų sistemoms. Neurotropinės medžiagos gali slopinti arba stimuliuoti nervinio susijaudinimo perdavimą, pamažinti arba padidinti periferinių nervinių galūnių jautrumą, daryti įtaką įvairiems sinapsių receptoriams.[3]
Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rekreacinės medžiagos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dauguma psichoaktyviųjų medžiagų vartojamos dėl jų poveikio nuotaikai ir pojūčiams, taip pat ir tos medžiagos, kurios dažnai vartojamos medicinoje, pavyzdžiui, psichiatrijoje. Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriami, pavyzdžiui, kofeinas, alkoholis, kokainas, LSD, nikotinas ir narkotinės kanapės.[4]
- alkoholis;
- opioidai (pvz.: heroinas, kodeinas, morfijus);
- kanabinoidai (pvz.: marihuana, hašišas, kanapės);
- kokainas ir kokos preparatai;
- stimuliantai (pvz.: amfetaminas, kofeinas, efedrinas)
- haliucinogenai (pvz.: ketaminas, meskalinas, ekstazis, LSD);
- tabakas;
- lakiosios medžiagos (pvz.: acetonas, klijai, tirpikliai).
Psichotropiniai vaistai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Psichiatrijoje psichikos sutrikimams gydyti vartojami tokie vaistai:[5]
- Antidepresantai;
- Trankviliantai (raminamieji ir migdomieji vaistai);
- Antipsichoziniai vaistai (slopina psichozę);
- Nuotaikų stabilizatoriai (lygina nuotaikas, jų svyravimus);
- Nootropai (gerina atmintį, dėmesio sukaupimą).
Tas pats psichotropinis vaistas gali turėti keleriopą poveikį.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Каплан Г. И., Сэдок Б.Дж. Клиническая психиатрия: В 2 т. Т. 1. М., 1994. С. 148.
- ↑ 2,0 2,1 World Health Organization. „Lexicon of alcohol and drug terms published by the World Health Organization“. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
- ↑ „NEUROTROPINIAI VAISTAI: SĄRAŠAS SU APRAŠYMU, KLASIFIKACIJA, NEUROTROPINIŲ VAISTŲ POVEIKIS“. toptanmedical.com. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Neuroscience of Psychoactive Substance Use and Dependence“ (PDF). World Health Organization Geneva. 2004. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
- ↑ „Apie psichotropinius vaistus“. psichiatras.lt. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
|
Šis su medicina susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |