Kamikadzė
Kamikadzė (jap. 神風 = kamikadze – ‘dieviškasis vėjas’) – Antrojo pasaulinio karo japonų lakūnas – mirtininkas, savo lėktuvu taranuodavęs priešo laivus. Pavykusi ataka padarydavo laivui daug žalos, neretai ir nuskandindavo. Tačiau žūdavo ir atakuojantis pilotas. Kamikadzė yra japoniškos kilmės žodis, apytikriai verčiamas kaip „pranašingas vėjas“ (angl. divine wind). Tai tebuvo vieno iš daugelio lakūnų – mirtininkų būrių pavadinimas. Amerikiečiams pradėjus plačiai vartoti šį terminą, jį vėliau perėmė ir japonai. Japonai taria kamikaze (angl.) pagal angliškas (nebe japoniškas) tarimo taisykles.
Tokias atakas pasiūlė japonų admirolas Takijiro Onishi. Pralaimėjus karą, jis apgailestavo pasiuntęs į mirtį daugelį jaunų pilotų ir kaip atsiprašymo ženklą atliko sepuku. Sepuku metu jis atsisakė greičiau numirti padedančio „antrojo“ ir mirė tik po 15 kankinamų valandų vien nuo sava ranka padarytų žaizdų.
Atsiribokite nuo gyvenimo ir mirties,- rašoma kamikadzėms skirtame vadovėlyje, – kuomet jūs pašalinsite visas mintis apie gyvenimą ir mirtį, sugebėsite visiškai nepaisyti savo žemiškojo gyvenimo. Tai leis jums sukaupti dėmesį atakuojant priešą nepajudinamu ryžtu ir kartu sutvirtins jūsų puikius pilotavimo sugebėjimus.
Bent dalis kamikadzių buvo savanoriai [1] Tipiškas kamikadzė būdavo nevedęs 19–23 metų amžiaus vaikinas. Tačiau jų tarpe būdavo ir vedusių bei įvairaus amžiaus žmonių. Buvo žmonių, kurie dėl užimamų pareigų nebuvo iškart priimami mirtininkais, ir todėl kreipdavosi net po keletą kartų. Tačiau atakos išvakarėse, juoba pakilus į orą, kamikadzė jau privalėjo laikytis karinės drausmės ir daryti tai, ko iš jo tikimasi. Jei būdavo naudojami specialūs lėktuvai (tokie kaip Ohka), jais nusileisti tiesiog nebebūdavo techninės galimybės.
Parengimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pilotas – kamikadzė būdavo parengiamas per keletą mėnesių kursų[2]. Rašoma, jog šie kursai buvo neįtikėtinai sunkūs bei intensyvūs, nevengiant fizinių bausmių prasižengusiems. Šios bausmės turėjo sutvirtinti dvasinę discipliną, tačiau patys kamikadzės rašo, jog taip buvo nuslopinama didelė dalis prieš tai buvusio patriotizmo.
Kamikadzių vadovėliuose daugiausia dėmesio buvo skiriama laivo taranavimui: kaip tai patartina atlikti, kokios vietos labiausiai pažeidžiamos. Kamikadzei buvo liepiama tvirtai pasitikėti savo pilotavimo įgūdžiais ir neabejoti gebėjimu sėkmingai atlikti užduotį. Jei dėl prasto oro ar kitų priežasčių iš pirmo karto nepavyktų rasti taikinio, buvo liepiama numesti bombą vadovo nurodytoje vietoje ir grįžti (dauguma lėktuvų buvo paprasti ir prireikus galėjo sugrįžti atgal). Vienas kamikadzė grįžo net devynis kartus, tačiau po to vis dėlto buvo nušautas.
Tavo greitis didžiausias,- rašoma paskutinėms susidūrimo sekundėms skirtame paragrafe, – ir todėl lėktuvas turi tendenciją pats savaime kilti, praskrisdamas virš laivo. Tačiau tu gali jam to neleisti, pastumdamas į priekį aukščio vairą (…). Tu gyvenai 20 metų, gal ir ilgiau. Tu turi sukaupti visą savo galią paskutinį kartą savo gyvenime. (…) Padaryk geriausia, ką sugebi. Visi dievai ir visos mirusios tavo draugų dvasios žiūri į tave. Iki pat susidūrimo būtina neužmerkti akių, nes antraip galima ir nepataikyti. Daugelis trenkė į taikinį plačiai atmerktomis akimis. Jie papasakos tau apie tai..
Prieš išskrisdami kamikadzės neretai rašydavo atsisveikinimo laiškus, kurie saugomi ir dabar [3] . Šiuose laiškuose paprastai atsispindi savanoriškas apsisprendimas žūti vardan savo tautos.
Paskutinis kamikadzė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskutinioji oficiali kamikadzių ataka įvyko beveik iškart po to, kai imperatorius paskelbė apie visišką Japonijos kapituliaciją. Admirolas Matome Ugaki Matome_Ugaki, išklausęs imperatoriaus kalbos, savo žurnale įrašė jog, atsakydamas už daugelio pilotų mirtį bei kol dar negautas oficialus įsakymas pasiduoti, jis žus kaip kamikadzė ir pats, tuo parodydamas tikrąją bušido dvasią. Jo pavaldiniai protestavo, ir du pilotai, kurių lėktuvą admirolas pasirinko, atsisakė palikti savo vietas. Taigi lėktuvas pakilo su trijų žmonių įgula. Prieš pakylant, admirolas nusiėmė visus rango ženklus, pasilikdamas tik trumpą samurajaus kardą [4]. Lėktuvas palaikė radijo ryšį, siųsdamas paskutiniuosius admirolo nurodymus kitiems atakoje dalyvaujantiems ekipažams. Paskutiniajame pranešime kalbama, jog lėktuvas pradeda smigti žemyn link puolamo laivo. Tačiau amerikiečių įrašuose tą dieną neužfiksuota nė vienos pavykusios kamikadzės atakos. Tikėtina jog, kaip ir dauguma kamikadzių, admirolas žuvo nepasiekęs taikinio.
Kitą rytą amerikiečiai jūros pakrantėje rado teberūkstančias lėktuvo kabinos liekanas su trimis žuvusiais pilotais. Vienas jų dėvėjo žalią admirolo uniformą, greta buvo rastas ir samurajaus kardas. Jūreiviai palaidojo kamikadzes kranto smėlyje.
Kamikadzės įvaizdžio palyginiminas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Galima rasti palyginimą kamikadzės įvaizdžių, kuriuos pateikia įvairių šalių istorikai bei žiniasklaida[5] . Apie kamikadzes pagarbiai atsiliepia daugiausia japoniški šaltiniai, tuo tarpu amerikiečiai linkę juos laikyti fanatikais „praplautomis smegenimis“. Nesutariama ir dėl šio kovos būdo efektyvumo (nuskandintų laivų kiekio). Visuotinai sutariama tik dėl to, jog drąsos šiems pilotams tikrai nestigo.
Prieštaringi faktai pateikiami net ir apie tuos pačius žmones. Rašoma, jog kai talentingam pilotui Yukio Seki buvo pasiūlyta vadovauti pirmajai kamikadzių atakai (tampant kamikadze ir pačiam), jis užmerkė akis, patylėjo dešimtį sekundžių ir po to pratarė: „prašau leisti man tai daryti“. Tačiau vėliau tas pats Seki rašė: „Japonijos ateitis juoda, jei ji priversta žudyti geriausius savo pilotus. Aš skrendu ne todėl, jog garbinčiau Imperiją ar Imperatorių. Aš skrendu, nes man tai įsakyta“.
Amerikiečių požiūris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Amerikiečių kamikadzės įvaizdis yra „nuasmenintas“, neturintis asmeninių bruožų. Kamikadzės ataka pateikiama kaip neabejotina savižudybė. Kamikadzė vaizduojamas fanatiku. Neabejojama, jog net „savanorišką“ jų apsisprendimą neretai lėmė stiprus psichologinis spaudimas ar ir tiesioginis įsakymas.
Kamikadzės gretinami su įvairiais šių laikų teroristais – savižudžiais. Tačiau tikrieji kamikadzės atakuodavo karinius taikinius karo metu. Tuo tarpu teroristai neretai žudo civilius gyventojus.
Amerikiečiai pateikia įvairių mūšio nuotraukų ir remiasi savo pusės karių – veteranų pasisakymais bei amerikiečių istorikų studijomis.
Japonų požiūris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tuojau po pralaimėto karo Japonijos spaudoje pateikiamas kamikadzės įvaizdis iš esmės nesiskyrė nuo amerikietiškojo. Tačiau per keletą dešimtmečių visuomenės nuomonė keitėsi, pamažu grįždama prie teigiamo požiūrio, kuris vyravo karo metu.
Šiuo metu japonai juos vaizduoja kaip ryškias asmenybes, tragiškai žūstančias vardan savo šalies (cituojami jų laiškai, eilėraščiai, dienoraščiai ir pan). Kamikadzė vaizduojamas kaip jaunas (teigiama, jog jauniausiems tebuvo apie 17 metų), tačiau išsilavinęs (tarp jų buvo daug studentų) žmogus. Rašoma, jog dauguma jų buvo įvairių netechninių specialybių studentai (teisininkai, muzikai ir pan), nes valstybė juos saugojo mažiau nei būsimuosius inžinierius ar gydytojus. Apsisprendimas laikomas savanorišku ir su savižudybe nesiejamas. Kai kurie menininkai (Yoshinori Kobayashi) mano, jog kamikadzė įkūnija garbintinas vertybes, kurios šiuometinėje Japonijos visuomenėje yra prarastos.
Japonų šaltiniai daugiausia remiasi kamikadzių laiškais, vienaip ar kitaip išlikusių kamikadzių – veteranų pasisakymais, prieš išskrendant fotografuotų pilotų nuotraukomis ir įvairiomis japonų istorikų studijomis.
Statistinių duomenų palyginimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Amerikiečių duomenimis, apie 2800 kamikadzių nuskandino 34 (kitur rašoma – 70) bei rimtai apgadino 368 laivus, užmušė apie 4900 jūreivių ir sužeidė apie 4800. Nepaisant visų pastangų gintis, 14 % kamikadzių pavykdavo lėktuvu taranuoti laivą. Beveik 8,5 % laivų, į kuriuos trenkėsi kamikadzės lėktuvas, nuskendo [6].
Japonų duomenimis, 3912 kamikadzės nuskandino 81 laivą ir smarkiai apgadino 195, atnešdami Amerikai apie 80 % visų galutinėje karo fazėje patirtų nuostolių.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑
„Tinklalapis apie kamikazdes anglų ir japonų kalbomis“. 2006. Nuoroda tikrinta 2007-17-02.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba); Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=(pagalba) - ↑ Ištraukos iš vadovėlio kamikadzėms (anglų k)
- ↑ „Paskutinieji kamikadzių laiškai“. 2006. Nuoroda tikrinta 2007-17-02.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba); Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=(pagalba) - ↑ C. Peter Chen. Matome Ugaki biografinis puslapis, ww2db.com
- ↑ „Svetainė, gretinanti amerikietišką bei japonišką požiūrius į kamikadzes“. 2006. Suarchyvuotas originalas 2012-01-06. Nuoroda tikrinta 2007-17-02.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|5=(pagalba); Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=(pagalba) - ↑ „Precision weapons, power projection and the revolution in military affairs. By Dr. Richard P. Hallion, SES USAF Air Armament Summit“. Suarchyvuotas originalas 2009-05-05. Nuoroda tikrinta 2007-03-11.