P-120 Malachit

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Priešlaivinė raketa P-120 Malachit

P-120 Malachit (rus. П-120 «Малахит» ), 4К85, SS-N-9 Siren (NATO kodas) – tarybinė/Rusijos sparnuotoji priešlaivinė raketa. Tai patobulintas raketos P-70 Ametist variantas – pagerinta taikymosi sistema, 1,5 karto padidintas skrydžio nuotolis, pritaikyta leisti iš antvandeninių laivų.

1972 m. kovo 15 d. šios raketos kompleksas buvo priimtas į 1234 projekto mažųjų raketinių laivų ginkluotę, o 1977 m. lapkričio 21 d. – į 670M projekto povandeninių laivų ginkluotę. Taip pat P-120 kompleksu buvo ginkluotas ir bandomasis projekto 1240 „Uragan“ mažasis raketinis laivas su povandeniniais sparnais.

Kūrimo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1962 m. OKB-52 (rus. ОКБ-52) pasiūlė vyriausybei sukurti unifikuotą priešlaivinę raketą, kuri galėtų būti leidžiama tiek iš povandeninių laivų po vandeniu, tiek iš antvandeninių laivų. Naujasis kompleksas taip pat turėjo padidinti 670 projekto povandeninių laivų kovines galimybes (pakeičiant buvusias pagrindines raketas P-70 Ametist).

1963 m. vasario 28 d. priimtas TSRS Ministrų tarybos nutarimas Nr. 250-89, kuriuo nurodyta pradėti konstruoti kompleksą P-120. Tame pačiame nutarime nurodyta kurti ir priešlaivinę raketą P-500 Bazalt). Tais pačiais metais OKB-52 užbaigė komplekso pradinį projektą.

1964 m. vasarį Čelomėjaus KB užbaigė eskizinį raketinio komplekso P-120 Malachit su raketa 4K85 projektą. Vienas iš projektavimo uždavinių buvo užtikrinti galimybę šaudyti raketomis 4K85 iš komplekso P-70 Ametist leistuvų.

  • 1964–1972 m. – komplekso bandymų etapas
  • 1972 m. kovo 17 d. – priimta į ginkluotę.

Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Funkcija priešlaivinė sparnuotoji raketa
Projektavimo įmonė OKB-52 (Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga)
Vyriausiasis konstruktorius V. Čelomejus
Konstravimo metai 1963–1972 m.
Gamintojas gamybinis susivienijimas „Strela“ (Orenburgas)
Gamybos metai 1969–1992 m.[1]
Naudojimo metai nuo 1972 m. iki dabar
Pagrindiniai naudotojai TSRS KJL
Rusijos KJL
Pradinė masė 355 kg
Ilgis 8,84 m[2]
Skersmuo 0,8 m
Sparnų plotis 2,5 m
Starto masė 5400 kg
Greitis M=0,9
Nuotolis 15-120 km
Kovinė galvutė fugasinė kumuliatyvinė 840 kg
branduolinė (iki 200 kt)
Valdymo sistema inercinė + radiolokacinė + šiluminė
Paleidimo platforma mažieji raketiniai laivai projektas 1234 „Ovod“ (Nanuchka)
raketinis kateris su povandeniniais sparnais 1240 projektas „Uragan“ (Sarancha)
povandeniniai laivai 740 projektas „Skat“ (Charlie-II) ir 661 projektas „Ančiar“ (Papa)

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. rugpjūčio 7 d. – rugpjūčio 12 d. vykusio Pietų Osetijos karo metu buvo jūrų mūšis tarp Rusijos ir Gruzijos laivynų pajėgų. Gruzijos patrulinis kateris, spėjama, bandęs atakuoti Rusijos laivus, buvo visiškai sunaikintas dviem raktomis P-120, kurias paleido Rusijos Juodosios jūros laivyno mažasis raketinis laivas „Miraž“.[3].

Manoma, kad sunaikintas Gruzijos kateris vadinosi „Georgijus Toreli“.[4].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Продукция ПО «Стрела» Сайт «Настоящие сверхзвуковые»
  2. Апальков Ю. В. Малые ракетные корабли и катера… – С. 104.
  3. Ракетный «Мираж»: подробности отбитой атаки Archyvuota kopija 2009-09-08 iš Wayback Machine projekto. Аркадий Мамонтов – Вести.ru
  4. http://www.unosat.org/freeproducts/Georgia/Russia_ConflictAug08/Poti/UNOSAT_GEO_QB_Damage_Assessment_POTI_25Aug2008_A1_Highres.pdf[neveikianti nuoroda]