Pranciškus Šatkus
| Pranas Šatkus | |
|---|---|
| |
| Kunigo Prano Šatkaus (1901–1986) kapas Salantų Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios šventoriuje | |
| Gimė | 1901 m. gruodžio 17 d. Melagiškė |
| Mirė | 1986 m. kovo 15 d. (84 metai) Salantai |
| Tėvai | Dominykas Šatkus |
| Veikla | Lietuvos kunigas, politinis kalinys, tremtinys, disidentas |
| Išsilavinimas | aukštasis |
| Alma mater | Kauno kunigų seminarija (1931 m.) |
Pranciškus (Pranas) Šatkus (1901 m. gruodžio 17 d. Melagiškės k., Batakių vls., Raseinių aps., Kauno gub., Rusijos imperija – 1986 m. Salantuose, Kretingos r.) – Lietuvos katalikų bažnyčios kunigas, politinis kalinys, tremtinys, disidentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigęs Kauno dvasinę seminariją, 1931 m. gegužės 30 d. buvo įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Rietavo bažnyčią. 1931–1932 m. dirbo vikaru Šilutėje, 1932–1933 m. – Kartenoje, 1933 m. – Tirkšliuose, 1933–1935 m. – Luokėje. 1935 m. paskirtas Degučių parapijos, 1936 m. – Pajūrio, 1938 m. – Didkiemio, 1941 m. – Stulgių, 1943 m. – Kaunatavos parapijos klebonu.[1]
1945 m. birželio 9 d. enkavedistų Kaunatavoje suimtas,[2] kalintas Telšiuose, nuo 1945 m. lapkričio 22 d. – Šiauliuose. LSSR NKVD kariuomenės karinio tribunolo 1946 m. liepos 31 d. nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties, 1946 m. rugpjūčio 31 d. išvežtas į Ustvymlagą, Komija, Rusijos TFSR.[3] Paleistas 1954 m. rugsėjo 22 d.
Grįžęs į Lietuvą, buvo paskirtas Salantų bažnyčios altarista. Nuo 1956 m. dirbo Vaičaičių, nuo 1959 m. – Ylakių, nuo 1961 m. – Darbėnų, nuo 1963 m. – Salantų, nuo 1973 m. – Šateikių parapijos klebonu. 1982 m. vėl tapo Salantų bažnyčios altarista. Klebonaudamas Salantuose naujai išdažė bažnyčią.[4]
Dalyvavo disidentinėje veikloje: pasirašė Telšių vyskupijos kunigų protesto pareiškimus SSKP generaliniams sekretoriams Leonidui Brežnevui ir Jurijui Andropovui.[5]
Mirė Salantuose, palaidotas bažnyčios šventoriuje.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kunigų kapai Gargždelėje ir jų tekstai. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 13. – P. 472
- Paulius Vaniuchinas. Iš Salantų bažnyčios praeities. III dalis. – Nuo Skilandžių iki Salantų... Salantai. Gimtojo miesto praeitis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 13. – P. 59, 93, 97
- ↑ Šidlauskas Gintaras. SSRS okupacinės valdžios represuotų, sunaikintų Telšių vyskupijos dvasininkų žinynas. – Žemaičių vyskupystės muziejus [interaktyvus], 2004
- ↑ Lietuvos gyventojų genocidas 1944–1947. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005. – T. 2 (Š–Ž). p. 28
- ↑ Katalikų kalendorius žinynas 1987. – Kaunas, 1987 – P. 240
Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. – Vilnius: Pradai, 1993. – P. 379 - ↑ Lietuvos katalikų bažnyčios kronika. – T. 7, Nr. 55. – P. 323. – Nr. 57. – P. 446