Pereiti prie turinio

Pranciškus Salezijus Potockis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pranciškus Salezijus Potockis
Potockiai
Herbas „Pilava“
Herbas „Pilava“
Gimė 1700 m.
Červonohradas
Mirė 1772 m. spalio 22 d. (~72 metai)
Tėvas Juozapas Felicijonas Potockis
Motina Teofilė Terezė Cetnerytė
Sutuoktinis (-ė) Sofija Rečickaityė,
Ana Potockytė
Vaikai Stanislovas Feliksas Potockis,
Antonina Adela Potockytė,
Pelagija Terezė Potockytė,
Liudvika Pelagija Potockytė,
Mariana Potockytė
Vikiteka Pranciškus Salezijus Potockis
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pranciškus Salezijus Potockis (lenk. Franciszek Salezy Potocki; 1700/1720 – 1772 m. spalio 22 d.) – Lenkijos valstybinis ir karinis veikėjas, pulko vadas, magnatas, Kijevo ir Voluinės vaivada, Karūnos didysis raikytojas.

Vienas iš tų ATR visuomenės veikėjų, kurio prasta socialinė politika tapo tragiškų įvykių priežastimi ir mirtimi daugelio nekaltų žmonių, netiesiogiai pagreitinęs ATR žlugimą.

Potockių rūmai Kristinopolyje

Kilo iš magnatų Potockių giminės, Karūnos didžiojo sargybinio Juozapo Felicijono Potockio (m. 1723) ir Teofilės Terezės Cetnerytės sūnus.

Karūnos didysis raikytojas nuo 1736 metų, Voluinės vaivada nuo 1755 metų, Kijevo vaivada nuo 1756 metų. Vienas iš savo laiko turtingiausių magnatų, savininkas didžiulių turtų, Ukrainoje, pramintas „Rusios karalaičiu“.

Kartu su savo šeima palaikė karalių Stanislovą Leščinskį, dalyvavo Dzikovo konfederacijoje, kurios vardu buvo pasiuntiniu į Turkiją. OPo konfederacijos pralaimėjimo kurį tai laiką praleido tremtyje, 1736 metais grįžo į tėvynę ir susitaikė su karaliumi Augustu III. Be to jis buvo Saksonijos priešininku ir vienas iš lyderių respublikonų partijos, ir po savo tėvo Juozapo Felicijono Potockio ir Mykolo Potockio mirties tapo Potockių klano galva.

Butent Kolijivščinos metu buvo Umanės miestelio savininkas ir Ivano Gontos senjoru, kuris, aukodamas savo visuomenine padėtimi ir savo šeimos saugumu, galimai, periešindamasis Potockio Baro konfederacijai, perėjo į kariavusių prieš konfederatus pusę, gaidamakus, kas tapo Umanės skerdynių priežastimi.

Šeima ir vaikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pranciškaus Salezijaus Potockio antroji žmona Ana Potockytė

Buvo vedęs du kartus. Jo pirma žmona buvo Sofija Rečickaityė (m. 1741), nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo. 1742 metais vedė antrą kartą Aną Potockytę (m. 1772), Poznanės vaivados Stanislovo Potockio (m. 1760) ir Marijos Lašč (m. 1731) dukterį. Vaikai:

Politinis postas
Prieš tai:
Severinas Juzefas Rževuskis
Voluinės vaivada

17551756
Po to:
Juozapas Kantas Osolinskis
Prieš tai:
Stanislovas Potockis
Kijevo vaivada

1756
Po to:
Stanislovas Liubomirskis