Stanislovas Liubomirskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stanislovas Liubomirskis
Stanislaw Lubomirski.jpg
Liubomirskiai
Herbas „Družina“
Herbas „Družina“
Gimė 1704 m.
Mirė 1793 m. birželio 19 d. (~89 metai)
Tėvas Jurgis Aleksandras Liubomirskis
Motina Joana Karolina fon Štokchauzen
Sutuoktinis (-ė) Liudvika Pociejutė
Vaikai Pranciškus,
Juzefas,
Aleksandras,
Mykolas,
Liudvika
Žymūs apdovanojimai
Baltojo Erelio ordinas
Šv. Stanislovo ordinas

Stanislovas Liubomirskis (lenk. Stanisław Lubomirski, 17041793 m. birželio 19 d.) – stambus Lenkijos magnatas, Sadecko seniūnas (1735 m.), Karūnos didysis pastalininkas (1738 m.), Braclavo (17641772 m.) ir Kijevo vaivada (1772–1785 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stanislovas Liubomirskis (Kijevo vaivada)
Liubomirskių rūmai Lvove
Stanislovo Liubomirskio žmona Liudvika Honorata

Kilo iš Višnioveckių linijos kunigaikščių Liubomirskių giminės. Sandomiro vaivados Jurgio Aleksandro Liubomirskio (16691735) ir Joanos Karolinos fon Štokchauzen jaunesnysis sūnus.

1735 metais Stanislovas Liubomirskis gavo valdyti Sadecko seniūniją, kurią 1754 metais perdavė Malachovskiams. 1738 ir 1740 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimus. 1738 m. birželio 29 d. gavo Karūnos didžiojo pastalininkio pareigybę.

1744 metais Stanislovas Liubomirskis tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi. Konfliktavo su savo kaimynais, magnatais Potockiais ir Jablonovskiais. 1764 metais pretendavo į Lenkijos karaliaus sostą. 1764 m. gruodžio 15 d. naujas Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis paskyrė Stanislovą Liubomirskį į Braclavo vaivadas. 1766 metais buvo apdovanotas Šv. Stanislovo ordinu.

Simpatizavo Baro konfederacijai, bet prie jos neprisijungė. Nežiūrint į tai, kai kurie jo dvaro įgulos kariai kovojo Baro konfederatų pusėje. 1772 m. spalio 29 d. gavo Kijevo vaivados pareigybę. 17731775 metų seime įėjo į parlamento delegacijos, priverstos spaudžiant Rusijos, Prūsijos ir Austrijos diplomatų sutikti pirmam ATR padalijimui, sudėtį. 1785 metais atsisakė Kijevo vaivados pareigybės.

1738 metais po savo tėvo mirties paveldėjo stambias valdas Sandomiro ir Kijevo vaivadijose. 1755 metais po savo bevaikio vyresniojo brolio Juzefo mirties gavo valdyti dvarus Voluinėje ir Podolėje. Buvo vienas iš stambiausių ATR magnatų. Jam priklausė 31 miestas ir 738 kaimai, tame tarpe Dubnas, Rivnė ir Svida. Liubomirskių dvaro Lvove statybos užsakovas.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1740 metais vedė Liudviką Pociejutę (m. 1786), Lietuvos didžiojo sargybinio Antano Pociejaus (m. 1749) ir Rozalijos Zagorovskaitės dukterį. Vaikai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Pranciškus Salezijus Potockis
POL województwo kijowskie IRP COA.svg
Kijevo vaivada

17721785
Po to:
Juozapas Gabrielius Stempkovskis