Jeronimas Jonušas Sanguška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jeronimas Jonušas Sanguška
Sanguškos
Herbas „Pogon“
Herbas „Pogon“
Gimė 1743 m. kovo 4 d.
Kolbušova
Mirė 1812 m. gruodžio 18 d. (69 metai)
Slavuta
Tėvas Povilas Karolis Sanguška
Motina Barbora Sanguška
Sutuoktinis (-ė) Uršulė Sesilija Potockytė,
Ana Teofilė Sapiegaitė,
Ana Pružinskaitė
Vaikai Eustachijus Erazmas Sanguška,
Marija Sanguškaitė,
Dorotė Sanguškaitė,
Teklė Sanguškaitė
Žymūs apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas
Šv. Stanislovo ordinas
Šv. Huberto ordinas (Bavarija)
Šv. Huberto ordinas (Bavarija)
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas
Vikiteka Jeronimas Jonušas Sanguška
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jeronimas Jonušas Sanguška (lenk. Hieronim Janusz Sanguszko; 1743 m. kovo 4 d., Kolbušova – 1812 m. gruodžio 18 d., Slavuta) – Lenkijos kunigaikštis, ponas Slavute, Belgorodke, Kornice, Antoninuose, Iljincuose, Šepetovke ir Poliachove, Tarnuvo grafas, Čerkaso, Kazimiro seniūnas, Lietuvos didysis ginklininkas nuo 1775 metų, paskutinis Voluinės vaivada (17751795 m.).

Lietuvos didžiojo maršalkos ir Ostrogiškių ordinato, kunigaikščio Povilo Karolio Sanguškos (16801750) sūnus nuo trečios santuokos su Barbora Sanguška (17181791).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jeronimas Jonušas Sanguška vaikystėje
Sanguškų rūmai Slavutoje
Jeronimo Jonušo Sanguškos pirmoji žmona Uršulė Sesilija Potockytė

1775 metais kunigaikštis Jeronimas Jonušas Sanguška gavo Lietuvos didžiojo ginklininko ir paskutinės Voluinės vaivados pareigybę.

Lenkijos ir Rusijos armijos generolas. Nuolatinės tarybos prie karaliaus Stanislovo Augusto narys ir naujos konstitucijos, priimtos 1791 metų gegužės 3 dieną, priešininkas.

1792 metais įėjo į Targovicos konfederacijos sudėtį.


1785 m. birželio 9 d. gavo Austrijos imperijos kunigaikščio titulą. Šv. Huberto (1768), Šv. Stanislavo (1777) ir Baltojo erelio (1777) ordinų kavalierius.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1767 m. vasario 2 d. Radzine vedė Uršulę Sesiliją Potockytę (1747–1772), Lietuvos artilerijos generolo Eustachijaus Potockio (17201768) ir Marianos Kontskos (m. 1768) jaunesnę dukterį. Vaikai:

  • Eustachijus Erazmas Sanguška (1768–1844), Lenkijos generolas.
  • Marija Sanguškaitė, 1-mas vyras nuo 1794 metų generolas-leitenantas Stanislavas Mokronovskis, 2-as vyras Lenkijos armijos pulkininkas Benediktas Zelionka
  • Dorotė Sanguškaitė (m. 1829), kunigaikščio Karolio Sanguškos (1779–1840) žmona

1772 metų vasarį dar kartą vedė Aną Teofilę Sapiegaitę (1758–1813), Lietuvos lauko etmono, kunigaikščio Aleksandro Mykolo Sapiegos (1730–1793) ir Magdalenos Agnieškos Liubomirskaitės (17391780) dukterį. 1778 metais sutuoktiniai išsiskyrė, neturėdami bendrų vaikų.

1779 metais vedė trečią kartą Aną Pružinskaitę (m. 1816). Vaikai:

Nuo 1790-ųjų metų kunigaikštis Jeronimas Jonušas Sanguška pastoviai gyveno savo rezidencijoje Slavute. 1812 metų gruodį mirė nuo apopleksijos (insulto), buvo palaidotas jo paties įkurtoje bažnyčioje, Belogorodke.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jerzy Dunin Borkowski. Genealogie żyjących utytułowanych rodów polskich. Lwów, 1895.
  • Jerzy Dunin Borkowski. Almanach błękitny: genealogia żyjących rodów polskich. Lwów – Warszawa, 1908.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Juozapas Kantas Osolinskis
Voluinės vaivada

17751795
Po to:
-