Jonas Zamoiskis (1627)
| Jonas Zamoiskis (1627) | |
|---|---|
| |
| Zamoiskiai | |
| |
| Jelita (herbas) | |
| Gimė | 1627 m. balandžio 9 d. Zamostė |
| Mirė | 1665 m. balandžio 7 d. (37 metai) Zamostė |
| Tėvas | Tomas Zamoiskis |
| Motina | Katerina Ostrožskaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Kazimiera de Lagranž d'Arkjen |
| Vaikai | Liudvika Marija, Katerina Barbora |
 Vikiteka |
Jonas Zamoiskis (1627) |
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jonas „Sauponas“ Zamoiskis (lenk. Jan Sobiepan Zamoyski; 1627 m. balandžio 9 d., Zamostė – 1665 m. balandžio 7 d., Zamostė) – 3-čias Zamoiskių ordinatas (1638–1665), Podolės žemės generolas (1637), Karūnos didysis raikytojas (1653), Karūnos didysis pataurininkas (1655), Sandomiro vaivada (1659–1665), Kijevo vaivada (1658–1659), Kalušo ir Rostocko seniūnas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karūnos didžiojo kanclerio Tomo Zamoiskio ir Katerinos Ostrožskaitės sūnus, Karūnos didžiojo etmono Jono Zamoiskio anūkas, paskutinis Zamoiskių giminės, vyresnės linijos atstovas.
1651 metais Jonas Zamoiskis kovėsi prieš sukilusius Ukrainos kazokus Berstečko mūšyje. Karo su švedais (1655–1660) metu Jonas Zamoiskis išsaugojo ištikimybę Jonui II Kazimierui ir atsisakė pripažinti karaliaus Karolio X Gustavo aukščiausią valdžią. 1656 m. vadovavo savo Zamostės tvirtovės gynybai, apgultai Švedijos armijos. Tais pačiais 1656 metais dalyvavo trijų dienų mūšyje prie Varšuvos, kur vadovavo dragūnų (300 žm.) ir husarų įgulom (137 žm.). 1658 m. buvo paskirtas Kijevo vaivada, o sekančiais 1659 metais gavo Sandomiro vaivados pareigybę. 1659 metais savo sąskaita apginklavo karius ir kariavo su Ukrainos kazokais. 1663 metais jam pavyko privesti konfederatus prie paklusnumo Jonui Kazimierui.
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1658 m. kovo 3 d. Jonas Zamoiskis vedė 17-metę Prancūzijos bajoraitę ir gražuolę Mariją Kazimierą de Lagranž d’Arkjen, Lenkijos karalienės Marijos Luizos Gonzago dvaro damą, nuo santuokos su kuria turėjo keturis vaikus, kurie mirė vaikystėje. 1665 m. birželį po Sandomiro vaivados Jono „Saupono“ Zamoiskio mirties jo našlė Marija-Kazimiera antrą kartą ištekėjo už karūnos didžiojo maršalkos ir busimo Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio. Jonas Zamoiskis buvo paskutinis iš didžiojo etmono palikuonių tiesioginės linijos. Jo dvarus paveldėjo giminaitis, Mykolas Kaributas Višnioveckis.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Stanislovas Ravera Potockis |
 1658–1659 |
Po to: Ivanas Vygovskis |
| |||||||