Kazimieras Rževuskis

Kazimieras Rževuskis
Rževuskiai
Kživda (herbas)
Gimė	1750 m.
Mirė	1820 m. liepos 7 d. (~70 metų) Lvovas
Tėvas	Mykolas Juozapas Rževuskis
Motina	Pranciška Cetnerytė
Sutuoktinis (-ė)	Liudvika Pelageja Potockytė
Vaikai	Liudvika Rževuskaitė
Žymūs apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas Baltojo erelio ordinas
Vikiteka	Kazimieras Rževuskis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kazimieras Rževuskis (1750 m. – 1820 m. liepos 7 d., Lvovas) – ATR valstybinis veikėjas, Karūnos lauko raštininkas (1774–1792 m.), Karūnos 5-to pėstininkų pulko vadas (1792 m.), Židačiovo, Užeduvsko ir Terebovalsko seniūnas. Žinomas Lenkijos masonas ir Maltos ordino riteris.

Biografija

Lenkijos magnatų Rževuskių giminės atstovas, herbo „Kšivda“ savininkas. Palenkės ir Podolės vaivados Mykolo Juozapo Rževuskio (1699–1769) jaunesnysis sūnus nuo antros santuokos su Pranciška Cetneryte.

1774–1792 metais Kazimieras Rževuskis užėmė Karūnos lauko raštininko pareigybę. 1776 metais buvo konfederacijos narys vadovaujant seimo maršalkai Adžejui Mokronovskiui. Tais pačiais metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Chelmo žemės. Taip pat buvo Židačiovo, Užeduvsko ir Terebovalsko seniūnas. 1782–1784 metais – Rastovios Tarybos narys. 1790 metais gavo generolo-leitenanto laipsnį.

Buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) nuo Podolės vaivadijos į Ketverių metų seimą (1788–1792), 1792 metais buvo paskirtas Karūnos 5-to pėstininkų pulko vadu. 1817 metais buvo išrinktas Haličo seimo komisaru.

Gyvenimo pabaigoje, 1819 m. balandžio 21 d., gavo Austrijos imperijos grafo titulą.

Šv. Stanislovo (1775) ir Baltojo erelio ordinų kavalierius.

Šeima

1775 metais vedė Liudviką Pelageją Potockytę (apie 1758–1783), Voluinės ir Kijevo vaivados Pranciškaus Salezijaus Potockio (apie 1720–1772) ir Anos Potockos (m. 1772) dukterį. Vaikai:

• Liudvika Rževuskaitė (m. 1839), grafo Antonijaus Juzefo Lianckoronskio (1761–1830) žmona nuo 1793 metų.