Adomas Aleksandras Sanguška

Adomas Aleksandras Sanguška

Sanguškos

Herbas „Pogon“

Gimė	1590 m.
Mirė	1653 m. (~63 metai)
Tėvas	Grigalius Sanguška
Motina	Sofija Jaroslavna Holovčinska

Kunigaikštis Adomas Aleksandras Sanguška (apie 1590–1653) – ATR valstybinis veikėjas, Braclavo (1617–1619) ir Kijevo kaštelionas (1619–1621), Podolės (1621–1629) ir Voluinės vaivada (1629–1653), Vladimiro seniūnas (nuo 1620 metų). Pakutinis Kaširo vyriškos linijos Sanguškų giminės atstovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos kunigaikščių Sanguškų giminės atstovas, herbo „Pogonia“ savininkas. Liubačevo ir Braclavo kašteliono Grigaliaus Leono Sanguškos (m. 1601), ir Sofijos Jaroslavnos Holovčinskos (m. 1605) vienintelis sūnus.

Pagal tėvo Grigaliaus testamentą auklėti mažamečius vaikus turėjo jo žmona Sofija Holovčinska. Be to, jai turėjo padėti Jonas Karolis Chodkevičius, Stanislovas Žolkievskis ir Simonas Samuilas Sanguška. 1603 metais Sofija Holovčinska (Adomo motina) ištekėjo antrą kartą už Sanoko seniūno Stanislovo Bonifacijaus Mnišeko (m. 1644).

1605 metais prieš mirtį Sofija Holovčinska testamentu paliko savo vaikų auklėjimą nuo pirmos santuokos (Adomo ir Anos) savo antram vyrui Stanislovui Bonifacijui Mnišekui. 1606 metais savo teises į globą pareiškė jų tolimas giminaitis – Trakų vaivada Aleksandras Chodkevičius. Jis užpuolė jų giminės pilį Polonke, paėmė vaikus, įgaliojimus ir iki Adomo Sanguškos pilnametystės (1614) skaitėsi jo globėju.

1617 metais Adomas Aleksandras Sanguška gavo Braclavo kašteliono pareigybę, 1619 m. lapkričio 7 d. buvo paskirtas Kijevo kaštelionu. 1619 metų kunigaikštis Adomas Sanguška paskiriama Podolės vaivada, o 1629 metų rugpjūtį gavo Voluinės vaivados pareigybę.

1620 metais Adomas Aleksandras Sanguška gavo valdyti Vladimiro seniūniją nuo Kijevo kašteliono, kunigaikščio Jonušo Konstantinovičiaus Ostrogiškio.

Pagrindinės rezidencijos iš pradžių buvo Polonka, po to Horochivas, Kamin-Kaširskis ir Gluša. Turėjo savo dvaro karių, jo aplinkoje buvo daug dvasininkų.

Adomui Sanguškai priklausė Kaširskio raktas, Naujasis ir Senasis Koširas, Topaliai, Krasnodubai, Krugelis, Mozovas, Goerodilecas, Kamin-Kašyras ir Gluša.

1637 metais įkūrė domininkonams Kamin-Kaširskio vienuolyną su Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia, taip pat dar viena bažnyčia Pidzamčėje. Taip pat išlaikė ligoninę su Šv. Apaštalo Balramiejaus bažnyčia.