Čerskas (Mazovijos vaivadija)

Koordinatės: 51°57′13″ š. pl. 21°13′49″ r. ilg. / 51.95361°š. pl. 21.23028°r. ilg. / 51.95361; 21.23028 (Čerskas (Mazovijos vaivadija))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Čerskas
lenk. Czersk
      
Čersko skveras
Čerskas
Čerskas
51°57′13″ š. pl. 21°13′49″ r. ilg. / 51.95361°š. pl. 21.23028°r. ilg. / 51.95361; 21.23028 (Čerskas (Mazovijos vaivadija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija link={{{alias}}} Mazovijos vaivadija
Apskritis Piasečno apskritis
Valsčius Gura Kalvarijos valsčius
Gyventojų (2020) 590
Vikiteka Čerskas

Čerskas (lenk. Czersk) – gyvenvietė vidurio Lenkijoje, Mazovijoje prie Vyslos upės ir Čersko ežero. Praeityje buvo svarbi gyvenvietė. Vienas seniausių Mazovijos miestų, kurį Laurentijaus metraštis paminėjo 1142 m. Garsėja viduramžių pilies griuvėsiais, pastatytais XIV amžiaus pabaigoje. Šiuo metu kaime gyvena apie 590 gyventojų, bet anksčiau, tai buvo karališkasis miestas. 1247–1526 m. buvo Čersko kunigaikštystės sostinė. Po Mazovijos prijungimo prie Lenkijos (1526 m.) kunigaikštystė buvo paversta Čersko žeme, Mazovijos vaivadijos dalimi (1526–1795). Čerske gyveno kaštelionai, kurie buvo ir Abiejų Tautų Respublikos senatoriai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė įsikūrė XI a. netoli brastos per Vyslą, o ilgainiui tapo svarbiausia visoje Mazovijoje. Čia įsikūrė kaštelionas ir kariauna, buvo pastatyta pilis ir suręsti įtvirtinimai. Iš pradžių miestelis tapo Čersko kunigaikštystės, o vėliau ir visos Mazovijos sostine.

Oficialiai Čerskas gavo miesto statusą 1350 m., o 1388 m. Mazovijos kunigaikštis Janušas I įsakė pastatyti gotikinę pilį su dviem bokštais ir bokštiniais vartais. Pilis buvo baigta statyti 1410 m. Po trejų metų (1413 m.) kunigaikštystės sostinė buvo perkelta į geresnėje vietoje esančią Varšuvą, o Čerskui buvo lemta patirti lėtą nuosmukį. Be to, XIV amžiuje Vyslos vaga pasislinko į rytus, o miestas atsidūrė už kelių kilometrų nuo strategiškai svarbios upės.

Karaliaus Žygimanto I Senojo laikais Čerskas tapo viena mėgstamiausių jo žmonos karalienės Bonos Sforzos vietų. Ji čia praleido daug laiko ir jos iniciatyva Čerskas atgavo savo reikšmę regione. Buvo atidaryta alaus darykla, klestėjo prekyba, vietinė produkcija buvo labai populiari visoje Mazovijoje.

Miestelis klestėjo iki švedų įsiveržimo į Lenkiją, kai po Varkos mūšio (1656 m.) Čerską kartu su pilimi visiškai sunaikino besitraukiantys švedų daliniai. Miestas niekada nebeatsigavo, nors 1762–1766 m. Francišekas Bielinskis bandė atstatyti pilį, tačiau jo projektas nebuvo baigtas dėl Lenkijos padalijimo.

Nuo 1815 m. Čerskas tapo Rusijos kontroliuojamos Lenkijos dalimi, o 1869 m. iš Čersko buvo atimtos miesto teisės ir jis tapo kaimu. Kadaise buvęs vienas didžiausių viduramžių Lenkijos miestų ir antras pagal dydį Mazovijos miestas (po Plocko), dabar Čerskas yra nedidelis kaimas, kuriame gyvena mažiau nei 1000 gyventojų. Čerske išlikęs viduramžių gatvių tinklas, kurio viduryje yra didelė turgaus aikštė.

Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čersko pilis
Pagrindinis straipsnis – Čersko pilis.

XI a. pilies vietoje egzistavo miškingas slėnis. Vėliau buvo pastatyta pilis ir gyvenvietė tapo administraciniu Čersko kunigaikštystės centru.

1229 m. Mazovijos kunigaikštis Konradas I čia įkalino kunigaikštį Henriką I Barzdotąjį, kuris buvo laikomas pilies požemyje. 1239 m. Konradas čia įkalino kitą kunigaikštį Boleslovą V.

1350 m. pilis iš dalies buvo sunaikinta lietuvių antpuolio metu.

1388 m. Mazovijos kunigaikštis Janušas I įsakė pastatyti gotikinę pilį su dviem bokštais ir bokštiniais vartais. Pilis tapo viena pagrindinių Janušo I rezidencijų. Čia jis ir mirė 1429 m. gruodžio 8 d.

1526 m. Mazovija buvo įtraukta į Lenkijos karalystės sudėtį, o Čersko pilis tapo karaliaus nuosavybe.

1547 m. jį administravo karalienė Bona Sforza, kuri 1549 m. čia pastatė rezidenciją, kuri buvo vadinama Didžiuoju namu.

Pilis buvo beveik visiškai sunaikinta 1656 m., Švedijos invazijos į Lenkiją metu.

17621766 m. kompleksą bandė atstatyti Čersko seniūnas. Planuota čia patalpinti archyvus ir vietos teismą. Jo planai žlugo dėl Lenkijos padalijimo, o pilis virto griuvėsiais.[1]

Teritorija atvira lankytojams, kurie grožisi išlikusiomis sienomis ir trimis bokštais. Komplekso viduje yra Šv. Petro bažnyčia.

Čersko pilies panorama

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]