Prancūzijos vyriausybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prancūzijos Respublikos vyriausybė
Gouvernement de la République française

Prancūzijos vyriausybės logotipas
Apžvalga
Įkurta1958 m. spalio 4 d. (1958-10-04) (Penktoji Respublika)
ValstybėPrancūzijos Respublika
PaskiriaPrancūzijos prezidentas
Pagrindinis organasMinistrų Taryba
AtskaitingaNacionalinei Asamblėjai
BūstinėMatinjono viešbutis, Paryžius
Svetainėwww.gouvernement.fr
Prancūzijos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Prancūzijos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis

Prancūzijos vyriausybė (pranc. Gouvernement français), oficialiai Prancūzijos Respublikos vyriausybė (pranc. Gouvernement de la République française) – Prancūzijos ministrų kabinetas, atliekantis vykdomosios valdžios funkcijas šalyje. Ją sudaro ministras pirmininkas, kuris yra vyriausybės vadovas, ir vyresnieji bei jaunesnieji ministrai.[1] Ministrų Taryba – pagrindinis Vyriausybės vykdomasis organas – 1958 m. įtvirtinta Konstitucijoje. Jos nariai kas savaitę renkasi Eliziejaus rūmuose, Paryžiuje. Posėdžiams pirmininkauja Prancūzijos prezidentas, valstybės vadovas, nors jis ir nėra Vyriausybės narys.

Aukščiausi vyriausybės ministrai vadinami valstybės ministrais (ministeres d’État), po jų protokoline tvarka eina ministrai (ministeres), deleguoti ministrai (ministres délégués), o jaunesnieji ministrai vadinami valstybės sekretoriais (secrétaires d’État). Visi vyriausybės nariai, kuriuos skiria prezidentas ministro pirmininko teikimu, yra atsakingi Nacionalinei AsamblėjaiPrancūzijos parlamento žemiesiems rūmams. Ministerijos nusižengimų bylos nagrinėjamos Respublikos Teisingumo Teisme (Cour de Justice de la République).

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visus Prancūzijos vyriausybės narius skiria Respublikos prezidentas ministro pirmininko teikimu.[2] Vyriausybės nariai suskirstyti pagal tikslią tvarką, kuri nustatoma formuojant ar reorganizuojant vyriausybę. Šioje hierarchijoje ministras pirmininkas yra vyriausybės vadovas. Juos skiria Respublikos Prezidentas. Nors pagal konstituciją prezidentas gali laisvai skirti ką tik nori, jis turi pasiūlyti kandidatą, kuris atspindėtų Nacionalinės Asamblėjos daugumos valią, nes vyriausybė yra atsakinga Prancūzijos parlamentui.[3] Paskirtas vadovauti vyriausybei, premjeras turi pasiūlyti prezidentui ministrų sąrašą. Prezidentas gali priimti arba atmesti siūlomus ministrus. Ministrai suskirstyti pagal svarbą:

  • Valstybės ministrai (pranc. ministres d’État) – vyresnieji ministrai ir Ministrų Tarybos nariai. Tai garbės laipsnis, suteiktas kai kuriems ministrams kaip prestižo ženklas.
  • Ministrai (pranc. Ministres) – vyresnieji ministrai ir Ministrų Tarybos nariai. Jie vadovauja vyriausybės ministerijoms.
  • Valstybės sekretoriai (pranc. secrétaires d’État) – jaunesnieji ministrai. Tai žemiausias rangas Prancūzijos ministrų hierarchijoje. Sekretoriai dirba tiesiogiai ministrui, o kartais ir ministrui pirmininkui. Nors Ministrų Tarybos nariais nėra valstybės sekretorių, sekretoriai gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose, jei jų kompetencija yra svarstoma.

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Prancūzijos Penktosios Respublikos Konstituciją, vyriausybė nustato ir įgyvendina tautos politiką.[4] Praktiškai vyriausybė rengia įstatymų projektus, kurie turi būti pateikti parlamentui, taip pat rašo ir leidžia dekretus. Visi vyriausybės priimti politiniai sprendimai turi būti įregistruoti Vyriausybės leidinyje.

Ministrų Taryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ministrų Taryba (pranc. Conseil des ministres) yra nustatyta Konstitucijoje. Ją sudaro tik vyresnieji ministrai, nors kai kurie valstybės sekretoriai gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Ministrų Tarybai, skirtingai nei vyriausybei, pirmininkauja prezidentas, tačiau jai vis tiek vadovauja ministras pirmininkas, kuris Trečiosios ir Ketvirtosios Respublikų laikais buvo oficialiai vadinamas Ministrų Tarybos pirmininku (pranc. président du Conseil des ministres).[1]

Visus įstatymų projektus ir kai kuriuos dekretus turi patvirtinti Ministrų Taryba. Be to, būtent Ministrų Taryba nustato vyriausybės kolektyvinę politinę kryptį ir imasi praktinių veiksmų šiai krypčiai įgyvendinti. Be politikos nustatymo ir įgyvendinimo, vyriausybė yra atsakinga už krašto apsaugą ir vadovauja Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų veiksmams.[4] Prancūzijos vyriausybės veikla grindžiama kolegialumo principu.

Ministrų Tarybos posėdžiai vyksta kiekvieną trečiadienio rytą Eliziejaus rūmuose. Jiems vadovauja Respublikos Prezidentas, kuris skatina vyriausybės ministrų solidarumą ir kolegialumą.[5] Šie susitikimai vyksta tam tikru formatu. Pirmoje posėdžio dalyje Taryba svarsto visuotinės svarbos įstatymų projektus, ordonansus ir dekretus.[6] Antroje dalyje Taryba svarsto individualius kiekvieno ministro sprendimus dėl vyresniųjų valstybės tarnautojų skyrimo. Trečioje dalyje paprastai vienas ministras pristato kokią nors reformą ar projektą, kuriam jis vadovauja, arba prezidentas klausia ministrų patarimo kokiu nors klausimu. Be to, užsienio reikalų ministras kas savaitę teikia Tarybai atnaujintą informaciją svarbiais tarptautiniais klausimais.[6]

Ministerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tačiau didžioji dalis vyriausybės darbų atliekama kitur. Didžiąją dalį tų darbų atlieka kiekviena atskira ministerija, vadovaujant už tą ministeriją atsakingam ministrui. Kiekvienas ministras turi savo personalą, vadinamą „ministerijos kabinetu“ (pranc. Cabinet ministériel).[7] Kiekvienos ministerijos kabinetą sudaro maždaug nuo dešimties iki dvidešimties paskirtų narių. Kabineto nariai padeda ministrui vadovauti ministerijai. Ministerijų kabinetų nariai yra raiškūs vyriausybės veikėjai ir dirba tiek politinėje, tiek administracinėje sferoje.[7] Hierarchiją kiekvienos ministerijos kabinete nustato ministras. Darbo grupės, kurias sudaro kelių ministerijų atstovai, yra įprastas dalykas. Ministro Pirmininko pareiga yra prižiūrėti šiuos tarpministerinius susitikimus ir užtikrinti, kad vyriausybės darbas būtų atliktas efektyviai ir veiksmingai.

Biudžetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyriausybė yra atsakinga už Prancūzijos ekonominę ir finansinę politiką, turi leisti visas kiekvienos ministerijos išlaidas, taip pat valdyti visas pajamas. Išlaidos atliekamos taikant vadinamąjį „finansų įstatymą“ (pranc. Loi des Finances), kuris prilygsta asignavimui. Kiekvienas ministras kasmet turi parengti lėšų prašymų sąrašą ir pateikti jį Biudžeto ministerijai. Ši ministerija sprendžia, ar tenkinti ar atmesti ministrų prašymus skirti finansavimą. Ministerija taip pat skaičiuoja ateinančių metų valstybės biudžetą. Parlamentas turi balsuoti dėl visų finansų įstatymų taikymo.

Valdžių padalijimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzijos vyriausybės nariai negali užimti jokių profesinių ar prekybos lyderių pareigų nacionaliniu lygiu, negali dirbti jokios viešosios darbo ar profesinės veiklos.[8] Šie apribojimai taikomi siekiant sumažinti išorės spaudimą ir įtaką ministrams bei suteikti jiems galimybę sutelkti dėmesį į savo vyriausybinį darbą. Nepaisant šių apribojimų, vyriausybės nariams leidžiama eiti vietos renkamas, pavyzdžiui, miesto mero ar regiono tarybos nario, pareigas. Nors Prancūzijos Respublikos Konstitucija nedraudžia ministrams būti politinės partijos lyderiais, įprasta, kad ministrai neturėtų užimti tokių pareigų.

Vyriausybė yra atsakinga už Prancūzijos parlamentą. Visų pirma, vyriausybė turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus prieš Nacionalinę Asamblėją, o Nacionalinė Asamblėja gali atleisti vyriausybę pareikšdama nepasitikėjimą.[9] Vyriausybė negali veikti pareigas einant laikinajam prezidentui, nes šios pareigos suteikiamos arba Senato pirmininkui, arba ministrui pirmininkui, todėl tai prieštarautų valdžių padalijimo principui. Jei vyriausybė nusprendžia pradėti ginkluotą operaciją, kuri truktų ilgiau nei keturis mėnesius, ji pirmiausia turi konsultuotis su parlamentu ir prašyti leidimo.[10] Ministras Pirmininkas gali sušaukti parlamentą neeilinėms sesijoms arba įtraukti į legislatūros kalendorių papildomų posėdžių dienų.[11]

Dabartinė vyriausybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Elizabet Born vyriausybė.

Ministerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzijoje ministerijų pavadinimai dažnai keičiasi. Dabartinių ministerijų sąrašas:[12]

Ministerija Ministras Partija Nuo
Ministrė pirmininkė
(Première ministre)
Élisabeth Borne REN-TDP 2022 m. gegužės 16 d.
Ekonomikos ir finansų ministerija[a]
(Ministère de l’Économie et des Finances)
Bruno Le Maire REN 2017 m. gegužės 17 d.
Vidaus reikalų ministerija[b]
(Ministère de l’Intérieur)
Gérald Darmanin REN 2020 m. liepos 6 d.
Europos ir užsienio reikalų ministerija
(Ministère de l’Europe et des Affaires étrangères)
Catherine Colonna DVD 2022 m. gegužės 20 d.
Teisingumo ministerija
(Ministère de la Justice)
Éric Dupond-Moretti DVG 2020 m. liepos 6 d.
Ekologijos ministerija[c]
(Ministère de l’Écologie)
Christophe Béchu „Horizons“ 2022 m. liepos 4 d.
Švietimo ministerija[d]
(Ministère de l’Éducation nationale)
Pap Ndiaye DVG 2022 m. gegužės 20 d.
Ginkluotųjų pajėgų ministerija
(Ministère des Armées)
Sébastien Lecornu REN 2022 m. gegužės 20 d.
Sveikatos ministerija[e]
(Ministère de la Santé)
François Braun SE 2022 m. liepos 4 d.
Darbo ministerija[f]
(Ministère du Travail)
Olivier Dussopt TDP 2022 m. gegužės 16 d.
Solidarumo ministerija[g]
(Ministère des Solidarités)
Jean-Christophe Combe SE 2022 m. liepos 4 d.
Aukštojo mokslo ministerija[h]
(Ministère de l’Enseignement supérieur)
Sylvie Retailleau SE 2022 m. gegužės 20 d.
Žemės ūkio ministerija[i]
(Ministère de l’Agriculture)
Marc Fesneau MoDem 2022 m. gegužės 20 d.
Valstybės tarnybos ministerija[j]
(Ministère de la Fonction publique)
Stanislas Guerini REN 2022 m. gegužės 20 d.
Užjūrio Prancūzijos ministerija
(Ministère des Outre-mer)
Jean-François Carenco TDP 2022 m. liepos 4 d.
Kultūros ministerija
(Ministère de la Culture)
Rima Abdul Malak DVG 2022 m. gegužės 20 d.
Energetikos ministerija[k]
(Ministère de l’Énergie)
Agnès Pannier-Runacher REN-TDP 2022 m. gegužės 20 d.
Sporto ministerija[l]
(Ministère des Sports)
Amélie Oudéa-Castéra REN 2022 m. gegužės 20 d.

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dabartinis pavadinimas – Ekonomikos, finansų ir pramonės bei skaitmeninio suvereniteto ministerija (Ministère de l’Économie, des Finances et de la Souveraineté industrielle et numérique).
  2. Dabartinis pavadinimas – Vidaus reikalų ir užjūrio ministerija (Ministère de l’Intérieur et des Outre-Mer).
  3. Dabartinis pavadinimas – Ekologinio perėjimo ir teritorinės sanglaudos ministerija (Ministère de la Transition écologique et de la Cohésion des territoires).
  4. Dabartinis pavadinimas – Nacionalinio švietimo ir jaunimo ministerija (Ministère de l’Éducation nationale et de la Jeunesse).
  5. Dabartinis pavadinimas – Sveikatos ir prevencijos ministerija (Ministère de la Santé et de la Prévention).
  6. Dabartinis pavadinimas – Darbo, užimtumo ir integracijos ministerija (Ministère du Travail, du Plein emploi et de l’Insertion).
  7. Dabartinis pavadinimas – Solidarumo, autonomijos ir neįgaliųjų ministras (Ministère des Solidarités, de l’Autonomie et des Personnes handicapées).
  8. Dabartinis pavadinimas – Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministerija (Ministère de l’Enseignement supérieur et de la Recherche).
  9. Dabartinis pavadinimas – Žemės ūkio ir maisto suverenumo ministerija (Ministère de l’Agriculture et de la Souveraineté alimentaire).
  10. Dabartinis pavadinimas – Pertvarkymo ir valstybės tarnybos ministerija (Ministère de la Transformation et de la Fonction publiques).
  11. Dabartinis pavadinimas – Energetikos perėjimo ministerija (Ministère de la Transition énergétique).
  12. Dabartinis pavadinimas – Sporto ir olimpinių bei paralimpinių žaidynių ministerija (Ministère des Sports et des Jeux olympiques et paralympiques).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „A SHORT GUIDE TO THE FRENCH POLITICAL SYSTEM“. 19 October 2014. Nuoroda tikrinta 5 December 2014.
  2. Constitution of the French Republic (Title II, Article 8)
  3. „France: The role of the president“. Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Inc. 2014. Nuoroda tikrinta 6 December 2014.
  4. 4,0 4,1 Constitution of the French Republic (Title III, Article 20)
  5. Constitution of the French Republic (Title II, Article 9)
  6. 6,0 6,1 „How Government works“. Government of France. Nuoroda tikrinta 6 December 2014.
  7. 7,0 7,1 A. DUTHEILLET DE LAMOTHE (December 1965). „Ministerial Cabinets in France“. Public Administration. 43 (4): 365–475. doi:10.1111/j.1467-9299.1965.tb01658.x.
  8. Constitution of the French Republic (Title III, Article 23)
  9. Constitution of the French Republic (Title V, Article 49)
  10. Constitution of the French Republic (Title V, Article 35)
  11. Constitution of the French Republic (Title IV, Articles 28 and 29)
  12. „Composition of the Government“. Gouvernement.fr (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-09-17.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]