Ketvirtoji Prancūzijos Respublika
- Kitos reikšmės – Prancūzija (reikšmės).
Prancūzijos Respublika République française | |||||
| |||||
| |||||
Devizas Liberté, égalité, fraternité „Laisvė, lygybė, brolybė“ | |||||
Himnas „Marselietė“ | |||||
Metropolinė Prancūzija Saro protektoratas | |||||
Sostinė | Paryžius | ||||
Kalbos | Prancūzų kalba | ||||
Valdymo forma | Unitarinė parlamentinė respublika | ||||
Prezidentas | |||||
1947–1954 | Vincent Auriol | ||||
1954–1959 | René Coty | ||||
Ministras pirmininkas | |||||
1947 | Paul Ramadier (pirmas) | ||||
1958–1959 | Charles de Gaulle (paskutinis) | ||||
Parlamentas | Prancūzijos parlamentas | ||||
Era | Šaltasis karas | ||||
- Konstitucinis referendumas | 1946 m. spalio 13 d. | ||||
- Priimta konstitucija | 1946 m. spalio 27 d. | ||||
- Alžyro krizė | 1958 m. gegužės 13 d. | ||||
- Konstitucinis referendumas | 1958 m. rugsėjo 28 d. | ||||
- Priimta nauja konstitucija | 1958 m. spalio 4 d. | ||||
Valiuta | Prancūzijos frankas |
Ketvirtoji Prancūzijos Respublika (pranc. Quatrième république française) – respublikinė Prancūzijos vyriausybė, gyvavusi 1946–1958 m. Valstybės valdymas buvo grindžiamas ketvirtosios respublikos konstitucija. Daugeliu atžvilgių tai buvo Trečiosios Respublikos atgimimas, gyvavusios nuo 1870 m. per Prancūzijos ir Prūsijos karą iki 1940 m. per Antrąjį pasaulinį karą ir patyrusios daug tų pačių problemų. Prancūzija 1946 m. spalio 13 d. priėmė Ketvirtosios Respublikos konstituciją.[1]
Nepaisant politinės disfunkcijos, Ketvirtoji Respublika išgyveno didelio ekonomikos augimo erą Prancūzijoje ir tautos socialinių institucijų bei pramonės atstatymą po Antrojo pasaulinio karo, padedant JAV Maršalo planui.[1] Taip pat prasidėjo suartėjimas su buvusia ilgamete prieše Vokietija, o tai savo ruožtu paskatino Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimą ir galiausiai Europos Sąjungos vystymąsi.
Taip pat buvo bandoma stiprinti vykdomosios valdžios galią, kad būtų užkirstas kelias iki karo buvusiai nestabiliai situacijai, tačiau nestabilumas išliko ir Ketvirtojoje Respublikoje valdžia dažnai keitėsi – per 12 metų istoriją buvo 21 administracija. Be to, vyriausybė negalėjo priimti veiksmingų sprendimų dėl daugelio likusių Prancūzijos kolonijų dekolonizacijos. Po daugybės krizių, svarbiausia 1958 m. Alžyro krizės, Ketvirtoji Respublika žlugo.[1] Šalies vadovas karo metu Šarlis de Golis grįžo iš pensijos ir pirmininkavo pereinamojo laikotarpio administracijai, kuriai buvo suteikta teisė parengti naują Prancūzijos konstituciją. Ketvirtoji Respublika buvo panaikinta 1958 m. spalio 5 d. po visuotinio referendumo,[1] kuriuo buvo įsteigta šiuolaikinė Penktoji Respublika su sustiprinta prezidento valdžia.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Prancūzijos istorija. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-22.