Prancūzijos administracinis suskirstymas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Europinės ir Užjūrių Prancūzijos regionai. Šis administracinis-teritorinis suskirstymas įsigalėjo nuo 2016 m.

Žemyninė Prancūzija ir jos užjūrių valdos

Prancūzijos regionai

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Prancūzija suskirstyta į 18 regionų:

Europinės Prancūzijos regionai:
Yra 13 Žemyninės Prancūzijos regionų (régions de France métropolitaine) suskirstyti į 96 departamentus, šie į 322 apskritis (arrondissement), kurios suskirstytos į 1995 kantonus (canton), o pastarieji į 36 529 komunas (commune). Regionų sąrašas (skliausteliuose nurodytas prancūziškas pavadinimas ir regiono sostinė):

• Aukštutinė Prancūzija (Hauts-de-France; Lilis)
• Normandija (Normandie; Kanas)
• Il de Fransas (Île-de-France; Paryžius)
• Bretanė (Bretagne; Renas)
• Grand Estas (Grand Est; Strasbūras)
• Burgundija–Franš Kontė (Bourgogne-Franche-Comté; Bezansonas)
• Centras–Luaros Slėnis (Centre-Val de Loire; Orleanas)
• Luaros kraštas (Pays-de-la-Loire; Nantas)
• Overnė-Rona-Alpės (Auvergne-Rhône-Alpes; Lionas)
• Naujoji Akvitanija (Nouvelle-Aquitaine; Bordo)
• Oksitanija (Occitanie; Tulūza)
• Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas (Provence-Alpes-Côte d’Azur; Marselis)
• Korsika (Corse; Ajačas)

Prancūzijos užjūrio regionai:
Yra 5 Prancūzijos užjūrio regionai (régions d'outre - mer):

• Gvadelupė (Guadeloupe; Bas Teras)
• Martinika (Martinique; For de Fransas)
• Prancūzijos Gviana (Guyane française; Kajenas)
• Reunjonas (La Réunion; Sen Deni)
• Majotas (Mayotte; Mamudzu)

Prancūzijos pusiau autonominiai užjūrių kraštai

Prancūzijos užjūrio bendrijos (collectivités d'outre - mer); salos Ramiojo ir Atlanto vandenynuose, turi dalinę savivaldą, jų yra 5:

• Prancūzijos Polinezija (Polynésie française; Papeetė)
• Šv. Bartolomėjaus sala (Saint-Barthélemy; Gustavija)
• Sen Martenas (Saint-Martin; Marigo)
• Sen Pjeras ir Mikelonas (Saint-Pierre et Miquelon; Sen Pjeras)
• Volis ir Futūna (Wallis-et-Futuna; Mata Utu)

Prancūzijos autonominiai užjūrių kraštai

• Naujoji Kaledonija (Nouvelle-Calédonie); turinti savitą statusą. Svarbiausias miestas ir sostinė Numėja.

Prancūzijos užjūrių kraštai be nuolatinių gyventojų

Pietų žemės ir Prancūzijos Antarktis (Terres australes et antarctiques françaises) padalinta į 5 administracinius vienetus. 2021 m. duomenimis, salose nėra nuolatinių gyventojų:

• Adelės žemė (Terre Adélie)
• Šv.Pauliaus ir Amsterdamo salos (Îles Saint Paul et Amsterdam)
• Kergeleno salos (Archipel des Kerguelen)
• Krozė salos (Îles Crozet)
• Pavienės salos (îles Éparses); eilė salų Indijos vandenyne, tai Basas da Indija, Europa, Glorioso salos, Žuan de Novos sala ir Tromleno sala
  

Klipertono sala yra tiesiogiai po Prancūzijos užjūrio valdų ministro jurisdikcija.