Prana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Prana (skr. प्राण = prāṇa-) – Indijos klasikinėje filosofijoje ir medicinoje – visuotinė gyvybinė energija, su kvėpavimu glaudžiai susijusi biomotorinė ir psichofizinė gyvybės jėga.

Sąvoka „prana“ sutinkama jau „Rigvedoje“ bei „Atharvavedoje“, kur reiškia gyvybės dvelksmą, kvėpavimą, dvasią, gyvastį.[1] Prana, kaip purušos kvėpavimas, sutapatinta su atmanu ir Brahmanu. „Atharvavedoje“ bei upanišadose skiriami penki pranos vėjai (vāyu-): prana (prāṇa-, viršutinis kylamasis kvėpavimas, kuris apima įkvėpimą ir iškvėpimą), apana (apāna-, žemutinis besileidžiantis vėjas, atsakingas už tuštinimąsi ir dauginimąsi), vjana (vyāna-, išcentrinis kvėpavimas, valdantis kraujotaką ir raumenų judėjimą), udana (udāna-, atsakingas už garso išgavimą kalbos padargais: kalbėjimą, juoką) ir samana (samāna-, įcentrinis virškinamasis kvėpavimas, reguliuojantis medžiagų apykaitą).

Pranos valdymo metodai išryškinti hathajogos ir tantriniuose mokymuose. Teigiama, kad tarp pranos judėjimo ir psichinių bei kognityvinių procesų yra glaudus ryšis, todėl protą galima suvaldyti pažabojant pranos vėjus. Šis pranos valdymo būdas vadinamas pranajama. Pasak šių mokymų, pranos daugiausia yra kraujuje, o ypač daug spermoje ir makšties skysčiuose.[2]

Kinijos filosofijos atitikmuo yra či. Taip pat panašios „gyvasties dvelksmo“ sąvokos yra lotynų anima, graikų pneuma, arabų rūḥ, polineziečių mana, irokėzų orenda ir pan.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Monier-Williams dictionary
  2. Kazimieras Seibutis. prana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010