Povandeninio starto sparnuotoji raketa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Povandeninio starto sparnuotoji raketa, povandeninių laivų sparnuotosios raketos (angl. submarine-launched cruise missile, SLCM) – sparnuotoji raketa, pritaikyta leisti iš povandeninių laivų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios raketos iš povandeninio laivo buvo paleistos 1942 m. Tada iš vokiečių povandeninio laivo U-551 buvo paleistos kelios artimo nuotolio raketos. 1943 m. m. vokiečiai sudarė planą apšaudyti Niujorką sparnuotosiomis raketomis V-1. Tačiau tam būtinas Vokietijos karinio laivyno ir liuftvafės bendradarbiavimas neužsimezgė, ir projektas nebuvo įgyvendintas.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui pasinaudodami vokiečių projektų medžiaga sparnuotąsias raketas povandeniniams laivams ėmė kurti TSRS ir JAV.

Amerikiečių sparnuotoji raketa JB-2 Loon

JAV povandeninio starto sparnuotosios raketos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pat pradžių sparnuotosios raketos buvo strateginis ginklas, skirtas antžeminiams taikiniams naikinti, tokiems kaip pakrantės karinės bazės ar miestai. Tada sparnuotosios raketos būdavo leidžiamos tik iš antvandeninės padėties. Kadangi raketas reikėjo valdyti skrydžio metu, tai ir povandeninis laivas antvandeninėje padėtyje turėdavo likti, kol raketa pasiekia taikinį. Tuo metu povandeninis laivas pats būdavo puikus taikinys priešpovandeninei aviacijai.

Sparnuotoji raketa SSM-N-8 Regulus

Amerikiečiai panaudojo vandens lėktuvų angarus, nuimtus nuo japoniškų povandeninių laivų I-400, vokiškoms raketoms V-1 gabenti. Sistema buvo sukurta 1947 m. ir pavadinta angl. Loon 'naras (paukštis)'. Iki 1953 m. šios sistemos sparnuotosios raketos buvo buvo ne sykį sėkmingai leistos, o po to į ginkluotę buvo priimtos raketos Regulus. Jų leidimui buvo įrengtos karo metų dizel-elektriniai povandeniniai laivai (DEPL) USS „Tunny“ (SSG-282) ir USS „Barbero“ (SSG-317). Vėliau buvo pastatyti sparnuotųjų raketų povandeniniai laivai DEPL „Growler“ ir „Grayback“ bei atominis povandeninis laivas „Halibut“.

USS Grayback (SSG-574), 1960 m.

1958 m. JAV pradėti balistinių raketų Polaris kūrimo darbai, todėl strateginių sparnuotų raketų povandeniniams laivams kūrimas JAV buvo nutrauktas. 8-tą dešimtmetį į JAV ginkluotę priimtos universalios sparnuotosios raketos Harpoon ir Tomahawk, kurias galima leisti torpediniais aparatais būnant povandeninėje padėtyje.

TSRS povandeninio starto sparnuotosios raketos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarybinis projekto 651 dizelinis povandeninis kreiseris (1980 m.)

Tarybų Sąjunga sparnuotųjų raketų temą irgi pradėjo vokiškomis V-1. Vėliau sukūrė viršgarsinę sparnuotąją raketą P-5 (rus. П-5, SS-N-3C NATO klasifikacijoje) su išsiskleidžiančiais sparnais ir branduoliniu užtaisu, skirtą naikinti plotinius taikinius. Pirmą kartą paleista buvo 1957 m. lapkričio 22 d. Raketos P-5 ginkluotėje buvo 1959-1966 m. Jomis buvo ginkluoti 644, 651 ir 665 projektų povandeniniai laivai bei 659 projekto atominiai povandeniniai laivai.

Ėmus kurti povandeninių laivų balistines raketas povandeninio starto sparnuotųjų raketų paskirtis buvo pakeista. Pagal P-5 sparnuotąsias raketas buvo sukurtos priešlaivinės sparnuotosios raketos P-6 Progress (SS-N-3А Shaddock), kuriomis buvo apginkluoti 675 projekto atominiai povandeniniai laivai ir perginkluoti 651 projekto povandeniniai laivai (vietoj raketų P-5).

1975 m. buvo sukurtos jūrinio bazavimo sparnuotosios raketos P-500 Bazalt (rus. П-500 Базальт; SS-N-12 Sandbox), kurių starto masė yra 4,8 tonos. Jomis buvo apginkluoti 675 projekto povandeniniai laivai vietoj pasenusių raketų P-6. Taip pat šios raketos tapo pagrindiniu Slava klasės raketinių kreiserių ginklu (vėliau šie kreiseriai buvo perginkluoti sparnuotosiomis raketomis P-1000 Vulkan) taip pat pagrindiniu lėktuvnešinių 1143 „Krečet“ projekto kreiserių ginklu.

Po P-500 Bazalt buvo sukurtos kitos povandeninio starto sparnuotosios raketos P-70 Ametist, P-120 Malachit, P-700 Granit, ZM-25 Meteorit (šios nebuvo gaminamos).

Šiuolaikinės povandeninio starto sparnuotosios raketos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sparnuotosios raketos Tomahauk startas iš Ohio klasės povandeninio laivo USS Florida (SSGN-728)
  • Rusija:
    • P-700 Granit (sunkiosios priešlaivinės sparnuotosios raketos) – jomis ginkluoti 949A Antej projekto sparnuotųjų raketų atominiai povandeniniai laivai (SRAPL), turintys po 24 tokias raketas.
    • P-800 Oniks ir jos eksportinis variantas Jachont (rus. Яхонт) – 24 šiomis raketomis ginkluotas povandeninis laivas K-452 „Novgorod Velikij“ (dabar jau nurašytas iš laivyno ir išardytas), taip pat šiomis raketomis ketinama apginkluoti statomus 885 Jasen projekto povandeninius laivus. Pirmasis šio projekto laivas „Severodvinsk“ jau pastatytas.
    • S-10 Granat – iš torpedinių aparatų leidžiamos strateginės sparnuotosios raketos.
    • Kalibr-PL – iš torpedinių aparatų leidžiamos sparnuotosios raketos (eksportinis variantas Club-S).
  • JAV:
    • BGM-109 Tomahawk – universalios ikigarsinės sparnuotosios raketos. Jomis ginkluoti antvandeniniai ir povandeniniai laivai.
    • Sub-Harpoon – universalios ikigarsinės sparnuotosios raketos.
  • Prancūzija:
    • Exocet SM-39 – leidžiamos iš torpediniuose aparatuose įrengtų kapsulių.
  • Kinija:
  • Indija:
  • Izraelis:
    • Popeye Turbo SLCM

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gardiner and Chumbley, Conway's All the World's Fighting Ships 1947-1995, Conway Maritime Press, 1995, ISBN 1-55750-132-7