Žąsinė sidabražolė
Potentilla anserina |
---|
Žąsinė sidabražolė (Potentilla anserina) |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Potentilla anserina Linnaeus |
Sinonimai |
|
Žąsinė sidabražolė (Potentilla anserina) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, sidabražolių (Potentilla) genties augalų rūšis. Paplitusi Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje.
Daugiametis, šliaužiantis, žolinis augalas. Šaknys mėsingos, kartais gumbiškai sustorėjusios. Stiebas plonas, šliaužiantis, 15−80 cm ilgio, įsišaknijantis. Lapai plunksniški, iš 13−21 lapelio, apatinė jų pusė apaugusi sidabriškai blizgančiais plaukeliais. Žiedai pavieniai, ilgakočiai, išaugę ties stiebo pamatu arba bambliais, gana dideli, 1,5−2,5 cm pločio. Potauris lapeliai 5, triskilčiai. Taurėlapiai 5, šilkaplaukiai. Vainiklapiai 5, apie 1 cm ilgio, skaisčiai geltoni. Kuokelių ir piestelių daug. Vaisius sutelktinis. Vaisiukai − kiaušiniški riešutėliai; kiekviename vaisiuje jų subręsta po 20−25. Riešutėliai gelsvai rudi, jų nugarėlė išgaubta, pilvelis įgaubtas.
Žydi liepos − rugpjūčio mėn., pavieniai augalai ir vėliau, iki šalnų. Labai dažna visoje Lietuvoje. Auga kiemuose, pakelėse, pakrantėse, dykvietėse, ganyklose, pievose, laukuose, upių ir ežerų krantuose.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Augalas turi rauginių ir gydomųjų medžiagų. Šaknis spalva ir skoniu primenana pastarnoką, kai kurios Skandinavijos ir Sibiro tautos vartoja maistui. Susmulkinta žole lesinami naminiai paukščiai, ypač žąsiukai ir kalakučiukai.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 46 psl.