Polina Žerebcova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Polina Žerebcova
rus. Полина Жеребцова
Жеребцова Полина в Кельне.JPG
литературный фестиваль Lit.Cologne, Германия 2015
Gimė: 1985 m. kovo 20 d.
Čečėnijoje
Commons-logo.svg Vikiteka: Polina ŽerebcovaVikiteka

Polina Žerebcova (rus. 'Поли́на Ви́кторовна Жеребцо́ва';g. 1985 m. kovo 20 d. Grozne, Čečėnijoje) – rašytoja, dokumentinės prozos kūrėja, poetė.

Ji yra „Žerebcovos Polinos dienoraščio“ autorė. Ši knyga buvo išversta į kelias Europos Sąjungos kalbas.

Suomija 2013 m. Polinai suteikė politinį prieglobstį. Rašytoja reiškiasi žmogaus teisių gynimo srityje. Ji pasisako už Boriso Stomachino išlaisvinimą.

Рисунок Жеребцовой Полины, 1995 год (автору 10 лет)
Дома по улице Заветы-Ильича, автор Жеребцова Полина
Обложка тетради Жеребцовой Полины, 1995

Rašytoja yra Rusijoje teikiamos A. Sacharovo premijos „Už žurnalistinę veiklą kaip sąžinės poelgį“ finalininkė (2012).

Polina parašė pranešimą apie karo nusikaltimus, vykdytus Čečėnijos Respublikos teritorijoje 1994–2004 metais.

Polina gimė daugiatautėje šeimoje Čečėnijoje-Ingušijoje (Sovietų Sąjunga), Grozno mieste. 1994 m. Polina ima rašyti dienoraštį. Prasideda pirmasis Čečėnijos karas. Abiejų Čečėnijos karų metu Polina iš Čečėnijos Respublikos nebuvo išvykusi. Dienoraštyje ji aprašo savo Tėvynėje vykstančius istorinės reikšmės įvykius.

1999 m. spalio 21 d. Polina su savo motina prekiauja laikraščiais Grozno turguje, kur yra sunkiai sužeidžiama apšaudymo metu.

Dienoraštyje Polina aprašo taikių gyventojų gyvenimą per karą.:

1999 m. lapkričio 8 d. Vakar vakare buvo siaubingas apšaudymas! Raketos ir sviediniai lėkė į kiemą. Šaudė minosvaidžiai ir kulkosvaidžiai. Sienos tiesiog tratėjo. Visiems kaimynams išbyrėjo langų stiklų likučiai.

Vaikystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Polina Žerebcova gimė 1985 m. kovo 20 d. daugiatautėje šeimoje Grozno mieste. Dėl daugiatautės kilmės ji laiko save kosmopolite. Polinos tėvas mirė jai esant mažytei. Jelena Žerebcova, Polinos motina, dirbo stambioje įmonėje vyriausiosios prekių žinovės pareigose. Ji augino savo dukterį.

Anatolijus Žerebcovas, Polinos senelis iš motinos pusės, virš 25 m. dirbo Grozno miesto televizijoje žurnalistu kino operatoriumi. Polinos močiutė iš mamos pusės buvo profesionali dailininkė. Rašytojos senelis iš tėvo pusės buvo aktorius ir muzikantas, močiutė – aktorė.

Polina Žerebcova A. Sacharovo muziejuje Maskvoje knygos pristatymo metu (2011 m.)

Rašytoja augo šeimoje, kurioje lygiai buvo gerbiamos tokios Knygos, kaip Tora, Biblija ir Koranas. Polina nuo vaikystės domėjosi įvairių tautų religijomis, istorija, filosofija; besimokydama mokykloje, mėgo literatūros dalyką. Polinos gimtuosiuose namuose kartota: „Mes – pasaulio žmonės!“. Rašytojos artimieji buvo įvairiatautės kilmės.

Pirmasis Čečėnijos karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prasideda pirmasis Čečėnijos karas (19941996 m.). Karo pradžioje žūva Polinos senelis Anatolijus. Grozno miesto ligoninė, kurioje dėl sveikatos būklės guli 72 metų Polinos senelis, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, apšaudoma lėktuvais. To meto Polinos dienoraštyje pasirodo pirmieji rimti įrašai. Dienoraštyje draugams ir kaimynams Polina suteikia apeliatyvinius vardus. Ji fiksuoja džiugias ir liūdnas gyvenimo akimirkas. Pirmasis Čečėnijos karas pažeidžia rusų ir čečėnų tarpusavio santykius: kyla priešiškumas, neapykanta, abipusiai priekaištai. Polinai taip pat tenka patirti nepagrįstų įžeidimų mokykloje dėl savo pavardės.

Antrasis Čečėnijos karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1999 m. Grozne prasideda antrasis Čečėnijos karas. Keturiolikmetės Polinos dienoraštyje detaliai aprašoma tai, kas vyksta aplink. 1999 m. spalio 21 d. Polina padeda savo mamai prekiauti Grozno turguje. Tuo metu įvykdomas smarkus šio civilių turgaus apšaudymas. Polinai sunkiai sužalojamos kojos. Ši ataka aprašoma pranešime „Neatrankinis federalinės kariuomenės jėgos panaudojimas karinio konflikto eigoje Čečėnijoje 1999 m. rugsėjo-spalio mėnesiais“ .

Dėl sužalojimo ir ligos Polina su motina nespėja išvykti iš karo apimto Grozno. Polinai, jos mamai ir kitiems miesto gyventojams tenka kęsti badą, klajoti po miestą, patirti iškeldinimą iš namų dėl vykdyto vadinamojo „valymo“. Polina ne kartą atsiduria sudėtingose situacijose, išgyvena įvairius pavojus. Šie įvykiai aprašyti dienoraštyje. Polina rašo dienoraštį tikėdamasi, jog kas nors ras užrašus, ir, perskaitęs juos, sužinos, kaip karo metu kenčia taikūs gyventojai – vaikai ir senukai.

Rašytojai yra svarbiausia, kad žmonės suprastų, jog būtina siekti išvengti karų, ypač savos valstybės teritorijoje. Dienoraštyje taip pat pasakojama, jog iki konflikto pradžios 1994 metais čečėnų ir rusų santykai Čečėnijoje buvo draugiški. Namas Grozne, kur iki karo gyveno Polina ir jos artimieji, karo veiksmams (1999–2000 m.) pasibaigus, buvo neremontuotinos būklės. Nepaisant to, Polina su mama netinkamomis gyventi sąlygomis jame gyveno daugiau kaip metus.

Tik 2000 -ųjų metų vasarį, praėjus penkiems mėnesiams po sužalojimo, Polinai atlikta operacija – iš kojos pašalinta didžiausia skeveldra. Operaciją atliko Devintosios Maskvos ligoninės gydytojai. Operuota Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos ligoninėje sugriautame Grozno mieste. Dėl patirtų sužalojimų (į kojas pateko šešiolika skeveldrų) Polinai kompensacija nesuteikta.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Polina Žerebcova mokėsi penkiose mokyklose Grozno mieste: jos visos viena po kitos buvo sugriautos karo metu.

  • 2002 m. Polina įstojo į Čečėnijos valstybinį pedagoginį institutą.
  • 2004 m. ji baigė korespondentų mokyklą raudonu diplomu.
  • Nuo 2003 m. Polina bendradarbiavo žiniasklaidoje. Buvo etatinė laikraščio „Jaunųjų pamaina“ žurnalistė. Neetatine žurnaliste dibo šiuose leidiniuose: „Respublikos žinios“, „Sostinė plius“, „Grozno darbininkas“, „Tauta ir Valdžia“, „Dagestano žinios“, „Stavropolio tiesa“, „Gums“, „Vainach“ („Mūsų tauta“), „Stellad“ („Vaivorykštė“), „Lam“ („Žinios“) ir kitur.

Polina vykdo žurnalistinius tyrimus, rašo publicistinius straipsnius, esė, apybraižas, apsakymus, eiles, feljetonus, pasakas vaikams.

  • 2005 m. Polina su šeima išvyksta Stavropolį. Iš Čečėnijos Respublikos isvykstama dėl ten nesiliaujančių karo veiksmų. Stavropolyje Polina pereina į Šiaurės Kaukazo valstybinį universitetą neakivaizdiniu būdu studijuoti programos „Bendroji psichologija“. Jį baigia
  • 2010 metais.
  • 2006 m. Polina tampa tarptautinio Janušo Korčako literatūros konkurso, surengto Jeruzalėje, laureate dviejose nominacijose .
  • 2008 m. ji rašo laišką Aleksandrui Solženicynui. Laiške rašytoja pristato savo dienoraščius ir prašo pagalbos juos publikuojant. A. Solženicyno fondo darbuotojai padeda Polinai persikelti į Maskvą. Dienoraščių publikuoti nepavyksta.
  • 2008–2010 m. Polinos Žerebcovos tekstai publikuojami Maskvoje. Publikacijos pasirodo žurnaluose „Znamia“ („Vėliava“), „Bolšoj gorod“ („Didysis miestas“), laikraštyje „Svobodnoje slovo“ („Laisvasis žodis“).

Apie šį laikotarpį žinasklaidoje pasakyta:

Šiuo metu Žerebcova, kaip ir anksčiau, verčiasi atsitiktiniu uždarbiu. Ji, kad sudurtų galą su galu, rašo staipsnius ir dirba aukle, kartkartėmis konsultuoja.

The Guardian

  • 2011 m. rudenį išleidžiamas „Žerebcovos Polinos dienoraštis“, apimantis 1999–2002 metų įrašus.

Šiuo metu Polina bendradarbiauja su tinklalapiais „Wordyou.ru“, „grani.ru“ („Грани.ру“), „Slon.ru“, „Medved“ („Медведь“), „Krugozor“ („Кругозор“).

Žiniasklaidoje publikuota per tris šimtus Polinos eilėraščių. Poetės eilių 2013 m. paskelbta poezijos antologijoje „Baltosios katės žvilgsnis“ .

  • Nuo 2007 m. Polina yra Rusijos žurnalistų sąjungoje. Ji turi profesionalaus žurnalisto pažymėjimą „International Press Card“.
  • Nuo 2012 m. Polina yra PEN klubo narė.

Akcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2012 m. liepą Polina pasirašė Rusijos opozicijos kreipimąsi „Putinas turi pasitraukti“ :

Tokį pragarą, kuriame gyvenau aš, ir tokį košmarą, kuriame gyvena Rusijos Federacijos žmonės, reikia stabdyti. Valdžioje turi būti filosofiškos mąstysenos žmonės, tokie žmonės, kurie siekia taikos, visais būdais siekia savo tėvynainiams sukurti žmogiškas gyvenimo sąlygas. Dabartinė padėtis klostosi priešinga linkme. Polina Žerebcova

„Aš labai užjaučiau Jus, kai buvote įkalintas. Aš laikiau Jums paskelbtus nuosprendžius neteisingais, politiniais. Ir dabar aš manau, kad Jūs galimai patyrėte spaudimą. Tačiau Jūs, duodamas interviu, sakėte: „Putinas nėra silpnas. Aš pasirengęs kovoti už Šiaurės Kaukazo išlaikymą šalies sudėtyje. Tai mūsų žemė, mes ją užkariavome!“. Mamąstykite, Jums juk teks prisiimti dalį atsakomybės už padarytus karo nusikaltimus, kurie Kaukaze yra ne „užkariavimo“ išlaidos, o jo esmė.

Paskaitykite mano dienoraštį. Paskaitykite, kaip mus užkariavo. Kaip mes laidojom savo kaimynus, žuvusius per apšaudymus. Kaip uždengdavome kapavietes šakomis, kad žuvusiųjų kūnų neištampytų alkani šunys. Kaip Čečėnijos Respublikoje buvo užmušti tūkstančiai vaikų ir moterų. Jūs vis dar norite tokios Rusijos vientisumo? Aš nenoriu. Ir man nereikia jos pilietybės. Aš gėdijuosi jos tarsi gėdingos vergo žymės“.

Literatūros premijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2006 m. Polinai už dienoraščio ištauką „Krikštas“ suteikta tarptautinė literatūros Janušo Korčako premija.
  • 2006 m. rašytojai suteikta tarptautinė Janušo Korčako premija už apsakymą „Mažasis angelas“, parašytą pagal tikrus karo įvykius.
  • 2012 m. Polina tapo Andrejaus Sacharovo premijos „Už žurnalistinę veiklą kaip sąžinės poelgį“ finalininkė.
Žerebcovos Polinos dienoraščio

Emigracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl grasinimų, kurių, Polinos Žerebcovos tvirtinimu, ji susilaukia iš žmonių, prisistatančių „Rusijos patriotais“, rašytoja 2012 m. sausį išvyko iš Rusijos ir pasiprašė politinio prieglobsčio Suomijoje.

Aš susidurdavau su nacionalizmu dviejose pusėse ir esu labai nukentėjusi – ir kaip „rusė“ Čečėnijoje, ir kaip „čečėnė“ kituose Rusijos regionuose. Ten jie mūsų neišskiria dėl tautybės, bet nekenčia tik todėl, kad mes esame „iš ten“. Kaip žmogus, skiriantis pelus nuo grūdų, galiu pasakyti, kad nacionalizmas yra dirbtinai sukurtas ir visaip palaikomas valdžios struktūrų, kad įsigalėtų dar didesnė painiava ir sumaištis. „Rusė Čečėnijoje ir čečėnė Rusijoje“ („Amerikos balsas“, 2012)

Kiekvieną kartą, kai man būdavo grasinama, būdavo sakoma, kad liaučiausi rašyti ta tema, jei noriu gyventi, jei nenoriu, kad mano šeima būtų nužudyta. Aš labai jaudinuosi dėl savo šeimos. Mums pavyko išvykti. Paprašėme politinio prieglobsčio.

Aš svajoju, kad Suomija arba visos didžiausios demokratinės valstybės paimtų Rusiją ir Čečėniją savo globon ir išmokytų jas demokratijos! Kartais mąstau sau, kad būtų buvę geriau, jei Napoleonas būtų laimėjęs…

Polina nuo 2013 m. yra politinė emigrantė.


Dienoraščio publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Polina Žerebcova ne kartą yra išreiškusi pageidavimą, kad būtų išleisti visi dienoraščio, rašyto Čečėnijoje ir Rusijoje, tomai. Žiniasklaidoje buvo publikuota ir dalis Polinos dienoraščių, rašytų pabėgėlių stovykloje Suomijoje. 2013 metų pradžioje pasirodė informacija, kad dienoraščių leidimas Rusijoje sustabdytas dėl cenzūros .

Aš nieko nekeikiu – nei sukilėlių, nei rusų kareivių, knygoje nėra pykčio, ji – tik apie civilių asmenų, priverstų gyventi karo sąlygomis, gyvenimą. Polina Žerebcovа. The Guardian

Sutrumpintos 19992000 metų dienoraščio ištraukos paskelbtos Rusijos ir kitų šalių žinasklaidoje 2006–2010 metais. Dienoraštį Polina rašo nuo 1994 metų. Dienoraštis rašomas ir šiandien. „Žerebcovos Polinos dienoraštyje“ atsiskleidžia Čečėnijos karo įvykiai, rusų ir čečėnų santykiai, autorės augimas, jos sapnai bei mistika.

Aš maniau, kai mane užmuš, žmonės ras šį dienoraštį. Aš maniau, žmonės perskaitys šį dienoraštį ir supras, kad niekad nereikia kariauti. The Guardian

Atsiliepimai apie knygą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Žerebcovos Polinos dienoraštis“ atskleidžia antrojo Čečėnijos karo įvykius. Paauglės užrašai apima 1999–2002 metų laikotarpį. Tragiška Polinos Žerebcovos istorija gali būti lyginama su kitais vaikų dienoraščiais, rašytais karo metu. Su Tanios Savičevos dienoraščiu, rašytu per Leningrado blokadą, su Anos Frank dienoraščiu, kuriame pasakojama apie nacių nusikaltimus.

Marija Vagina, Rusijos tinklalapio „Mnenija.ru“ kultūros skilties redaktorė

Ar pakeitė ši knyga mano suvokimą apie Kaukazo karą? Veikiausiai taip. <…> O juk suvokiau, kokie buvo pirmasis ir antrasis Čečėnijos karai, kuo paverstas Grozno miestas. Tačiau, kai susiduri su pirminiu žmogaus, kuris ten buvo, gyveno, grūmėsi dėl duonos kąsnio, liudijimu, keičiasi tavo žiūra.

Marina Davydova, Rusijos teatro kritikė

Polinos Žerebcovos dienoraštis vertingas bent jau tuo, kad pakeičia įprastinę vaidmenų tvarką ir pareikalauja galimybės pasisakyti kitoms veikėjoms: mergaitėms, moterims, senutėms, manančioms, jog mirs nuo jaunų, stiprių rusų vyrų karinėmis uniformomis rankų; Polina juos vadina „vokiečiais“ arba „baltaisiais“ – kaip gi kitaip jai, gimusiai Sovietų Sąjungos baigtyje, augusiai su sovietiniais filmais, vadinti priešus? Rusai „vokiečių“ vaidmeny, šaunantys į vargšes senutes, besikvatojantys iš mergaitės, kuri keturpėsčia nuo jų sprunka – nelengva skaityti tokias scenas net ir pačiai liberaliausiai ir užkietėjusiai būtybei, todėl tuo vertingesnės yra skaitytojo, kuris ryšis „Dienoraštį“ atsiversti, pastangos.

Jelena Bykova, „Moskovskije novosti“

Skausmingas Polinos pasakojimas jau yra lyginamas su Anos Frank, kuri rašė dienoraštį per Antrąjį pasaulinį karą, ir su Zlatos Filipovič, kurios dienoraštis liudija Bosnijos karo įvykius, užrašais. Leidėjai itin palankiai įvertino dienoraštį, tačiau atsisakydavo jį išleisti, nes yra ištikimi „šiandieninės Rusijos vadovams“.

Alissa de Carbonne, „Reuters“

Knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Дневник Жеребцовой Полины Detektiv-Press,2011, ISBN 978-5-89935-101-3
  • Муравей в стеклянной банке. Чеченские дневники 1994–2004 Corpus, 2014. ISBN 978-5-17-083653-6
  • Тонкая серебристая нить (рассказы) – Москва.: AST 2015. – 320 с. ISBN 978-5-17-092586-5
  • Ослиная порода (автобиографическая повесть) – Москва.: Время 2017. – 352 с. ISBN 978-5-9691-1536-1

Kitomis kalbomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Polina Žerebcova, Le journal de Polina. France, Paris: Books Editions., 2013. ISBN 2366080328
  • Polina Žerebcova, Sodan sirpaleet. Finland, Helsinki: INTO, 2014. ISBN 978-952-264-312-4
  • Polina Žerebcova,LE JOURNAL DE POLINA. France, Paris: 10/18, 2015. ISBN 9782264064554
  • Polina Žerebcova, Чеченські щоденники 1994-2004 рр. Ukraine:«Клуб сімейного дозвілля, 2015.ISBN 978-966-14-8343-8
  • Polina Žerebcova, Polinas Tagebuch. – Berlin, Rowohlt Verlag, 2015. ISBN 978-3-87134-799-3
  • Polina Žerebcova, Polinos dienoraštis. – Lithuania, Tyto alba, 2015. ISBN 978-6-09466-107-5
  • Polina Zerebtsova, Тонка сріблиста нить, Ukraine: BСЛ, 2016. ISBN 978-617-679-207-9
  • Polina Zerebtsova, "Deníky Poliny Žerebcovové", BIZBOOKS, Czech Republic,2016 ISBN 978-80-265-0500-6

Apysakos ir apsakymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Santuoka per prievartą (2003)
  • Larisa (2004)
  • Nelemta (2004)
  • Krikštas (2006)
  • Mažasis angelas (2006)
  • Pasaka apie triušį (2007)
  • Senelis Idris (2008)
  • Čečėnai ir rusai. Groznas 2003–2004 m.. Dienoraštis, rašytas kautynėms pasibaigus (2012)
  • Man gaila kareivio. Žerebcovos Polinos dienoraštis, rašytas per pirmąjį Čečėnijos karą (2012)
  • Plonytė sidabro gija (2013)
  • Naujosios senojo Kaukazo legendos (2013)

Polinos Žerebcovos straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos