Plocičnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Plocičnas
lenk. Płociczno

Plocičnas
54°04′01″ š. pl. 22°46′47″ r. ilg. / 54.06694°š. pl. 22.77972°r. ilg. / 54.06694; 22.77972 (Plocičnas)Koordinatės: 54°04′01″ š. pl. 22°46′47″ r. ilg. / 54.06694°š. pl. 22.77972°r. ilg. / 54.06694; 22.77972 (Plocičnas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Suvalkų apskritis Suvalkų apskritis
Valsčius: Bakalariavos valsčius
Gyventojų (2008): 144
Pašto kodas: PL 16-402

Plocičnas (lenk. Płociczno) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Bakalariavos valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 11 km į pietryčius nuo Bakalariavos, apie 11 km į vakarus nuo Suvalkų ir 107 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Šalia kaimo eina vaivadijos kelias Nr. DW653 Suvalkai-Bakalariava. Netoli kaimo teka Ščeberkos upės. Kaime yra 5 kryžiai skirti įvairiems žmonėms ar svarbioms datoms atminti.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIIIXIV a. iki 1795 m. šios apylinkės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimo teritorija buvo priskirta Lietuvos Respublikai. Kaimą 1933 m. šalia kariuomenės buveinės įkurė žmonės iš netolimos Gavrichų Rūdos kaimo. Tarp kariuomenės ir vietinių gyventojų būta nemažai nesutarimų dėl žemės naudojimo. Dalis vietinių gyventojų vertėsi miškininkyste prie miško esančio netoli Žilinių kaimo. 1939 m. kaime gyveno 44 žmonės. Kaime pagrindiniai namai yra mūrinės ar medinės 19701980 m. statybos. 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vakarinėje kaimo dalyje yra Pirmojo pasaulinio karo kapinės, kuriose palaidoti apie 100 šiose apylinkėse žuvusių vokiečių ir rusų kareivių;
  • Siaurasis miško geležinkelis 19231926 m. statybos. Yra išlikę bėgiai su tilteliais, remonto dirbtuvės ir t. t.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]