Pleneras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius. |
Pleneras (pranc. plein air 'atviras oras') – tapymas iš natūros gamtoje, tikroviškai pavaizduojant matomus vaizdus, perteikiant natūralias gamtos spalvas [1] . Didelę reikšmę plenerinėje tapyboje turi natūralios šviesos perteikimas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plenerai atsirado XIX amžiaus pradžioje. Jų pradininkais laikomi anglų tapytojai-romantikai John Constable ir Richard Parkes Bonington. Taip pat didelį populiarumą ši tapybos forma tuo metu įgavo ir tarp XIX a. prancūzų tapytojų: Camille Corot, Jean-François Millet, impresionistų Pierre-Auguste Renoir, Claude Monet, Camille Pissarro ir kitų.
Tarp rusų meistrų XIX – XX amžių sandūroje plenere tapė Isakas Levitanas, Konstantinas Korovinas (Константин Алексеевич Коровин), Vasilijus Polenovas (Василий Дмитриевич Поленов), Igoris Grabaris (Игорь Эммануилович Грабарь) ir kt.
