Pleneras

Prie molberto – Claude Monet (drobės aut. Ogiustas Renuaras)

Dailininkai plenere

Pleneras (pranc. plein air 'atviras oras') – tapymas iš natūros gamtoje, tikroviškai pavaizduojant matomus vaizdus, perteikiant natūralias gamtos spalvas . Didelę reikšmę plenerinėje tapyboje turi natūralios šviesos perteikimas.

Istorija

Plenerai atsirado XIX amžiaus pradžioje. Jų pradininkais laikomi anglų tapytojai-romantikai John Constable ir Richard Parkes Bonington. Taip pat didelį populiarumą ši tapybos forma tuo metu įgavo ir tarp XIX a. prancūzų tapytojų: Camille Corot, Jean-François Millet, impresionistų Pierre-Auguste Renoir, Claude Monet, Camille Pissarro ir kitų.

Tarp rusų meistrų XIX – XX amžių sandūroje plenere tapė Isakas Levitanas, Konstantinas Korovinas (Константин Алексеевич Коровин), Vasilijus Polenovas (Василий Дмитриевич Поленов), Igoris Grabaris (Игорь Эммануилович Грабарь) ir kt.

Plenerai Lietuvoje

Pastaruoju laikotarpiu plenero sąvoka yra įgavusi daug platesnę reikšmę ir turinį. Tokiose kūrybinėse stovyklose, įsikūrusiose vaizdinguose gamtos kampeliuose, susitinka įvairių kartų ir pakraipos menininkai, vyksta patirties perdavimo pamokos. Jų metu gimsta tikri meno kūriniai, kurie visuomenei paprastai pristatomi plenerui baigiantis, po to jie patenka į muziejus, parodų sales, viešąsias erdves (miestelių, kurortinių vietovių aikštes, parkus), taip atnaujindami ekspozicijas, papuošdami nuošalesnes teritorijas. Į plenerus gali būti suburiami įvairių sričių kūrėjai, – tiek profesionalai, tiek ir mėgėjai: tautodailininkai, fotografai , skulptoriai , taip pat vyksta mišrūs renginiai ir pan. Tokiuose susibūrimuose dalyvauja ir svečiai iš užsienio. Panašūs renginiai buvo populiarūs ir sovietmečiu – jie dar vadinti liaudies meno seminarais .

Šaltiniai

Vikiteka

Nuorodos

• Tarptautinis pleneras „Nidos ekspresija“
• Pleneras Biržuose
• Kaliningrade – pleneras K.Donelaičiui atminti