Plačialapė drėgmenė
| Sium latifolium |
|---|
 Plačialapė drėgmenė ( Sium latifolium) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Sium latifolium Carl Linnaeus, 1753 |
Plačialapė drėgmenė (Sium latifolium) – salierinių (Apiaceae) šeimos, drėgmenių genties šlapių vietų daugiametis žolinis, nuodingas augalas. Pirmasis augalą aprašė Karlas Linėjus 1753 metais. Kai kuriose Lietuvos vietovėse šis augalas, dar vadinamas: datanu, lantekliu, morkumi.
Visos augalo dalys, o ypač šaknys nuodingos žmonėms ir gyvūnams. Sukelia virškinimo trakto uždegimą, dieglius, gali paralyžuoti centrinę nervų sistemą. Seniau šaknys ir visa žolė buvo vartojama liaudies medicinoje kaip šlapimą varanti priemonė.
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aukštis 50-150 cm. Stiebas status, briaunotas, plikas, tuščiaviduris, viršutinė dalis šakota. Pamatiniai lapai, esantys vandenyje, 2 –3 kartus plunksniški arba šukiški, skiltys siauros, siūliškos; oriniai lapai vieną karą plunksniškai suskaldyti, 15 –30 cm ilgio, 8 –10 cm pločio, su 2 –3 poromis plonų, lancetiškų, bekočių, smulkiai pjūkliškai dantytų, asimetriškais pamatais, 5 –10 cm ilgio ir 1 –2,5 cm pločio lapelių. Lapkočiai tuščiaviduriai, su vidinėmis pertvaromis. Žiedynai viršūniniai, baltai žalsvos spalvos. Skėtis su 10 –14 (kartais ir 30) stipinų ir yra apie 5 –12 cm skersmens. Vaisius 3 –4 mm ilgio ir 2,5 –3 mm pločio, kiaušiniškas.
Augavietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Auga upių senvagių, ežerų, balų pakraščiuose, pelkėse, grioviuose. Dažna visoje Lietuvoje.
Cheminės sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaknyse yra 0,16, stiebuose – 0,13, lapuose – 0,08 proc. kumarinų ir kvarcetino, rutino. Vaisiuose yra 2,7 –7,8 proc. eterinių aliejų, sudaryto iš 89% limoneno, 6% perilinio aldehido, α-felandreno, α-pineno, β-pineno, β-bizaboleno, α-kurkumeno, n-cimolo, kamfeno, mirceno. Be to, juose būna 10,8 –25,2% aliejaus, organinių medžiagų.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Augalas yra aromatinis, naudojamas eterinio aliejaus gavyboje.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- P. Snarskis, Vadovas Lietuvos augalams pažinti, Vilnius, 1969 m.
- V. Galinis, Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti, Vilnius, 1980 m.
- J. Jaskonis, Aromatiniai augalai, Vilnius „Mokslas“ 1989 m.