Leonas Bielinis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Leonas Bielinis (1882 m. Tverečiuje – 1941 m. Tverečiuje) – vargonininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys.

Biografija

Tėvai buvo raštingi, apsišvietę ūkininkai, namuose turėdavo uždraustų lietuviškų leidinių. Lietuviškai skaityti išmoko namuose, vėliau lankė Tverečiaus valdinę pradinę mokyklą.

1896–1898 m. mokėsi vargonininkauti pas Tverečiaus vargonininką. Čia besimokydamas susipažino su knygnešiais, gaudavo iš jų lietuviškos spaudos ir pradėjo ją platinti Tverečiaus parapijoje. Apsisprendimui platinti lietuvišką spaudą įtakos turėjo ir pažintis su lietuvybės puoselėtoju Rytų Lietuvoje kunigu Ignotu Šopara, pas kurį Graužiškiuose (Gudija) apie 1889 m. pradėjo vargonininkauti.

Nuo 1901 m. dirbo vargonininku Adutiškyje. Čia kunigavęs Benediktas Krištaponis į lietuviškos spaudos platintojų gretas įtraukė ir savo vargonininką Leoną Bielinį.

Užmezgė ryšius ir bendradarbiavo su šio krašto knygnešiais Juozu Stasiūnu, Juozu Vileita ir kitais. Nunešęs spaudos į kaimus, ir pats paskaitydavo susirinkusiems valstiečiams, jei nebuvo kam skaityti. Lietuviškas knygas skaitydavo ir per bažnyčios choro repeticijas. Buvo skundžiamas žandarams, bet su įkalčiais neužkluptas. Pradėjo darbuotis atsargiau.

1905 m. persikėlė vargonininkauti į Mielagėnus, kur kunigavo Placidas Šarkauskas. Platino Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimus. Vengdamas arešto, iki 1907 m. gyveno Gardino gubernijoje.

Lenkų okupacijos metais rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu, padėjo organizuoti lietuviškas mokyklas, rengdavo koncertus su savo vadovaujamais chorais, orkestru, režisuodavo spektaklius, rinko tautosaką. Palaidotas Pošiūnuose.