Placebas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 Battle for Wesnoth Map Editor.png  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma – moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Apie J. Ivanauskaitės romaną žiūrėkite – Placebas (romanas).
Tyrimams paruoštas placebas, šiuo atveju vaistas

Placebas[1] – bet kokia gydomoji procedūra (vaistas arba veiksmas) arba jos dalis, tikslingai skiriama pacientui siekiant daryti įtaką, paveikti simptomą, sindromą, ligą arba ligonį, tačiau neturinti jokio objektyvaus poveikio ar kitokios įtakos būklei, dėl kurios yra skiriama. Placebo efektu vadinamas rezultatas, gaunamas skiriant placebą. Jis dažniausiai naudojamas medicinoje klinikiniuose tyrimuose.

Termino istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Placebo lotynų kalba reiškia „Aš pamaloninsiu“ ir atėjo per klaidingą Biblijos 116 psalmės frazės vertimą, kuri iš tikro turėtų būti „Eisiu priešais Viešpatį“. Lotyniškai Vulgatos atitinkama eilutė skamba taip: „placebo Domino in regione vivorum“ (Ps 114, 9). Viduramžių katalikiškoje liturgijoje taip pradėdavo vakarines pamaldas už mirusiuosius. XIX a. pradžioje terminas prigijo medicinoje reikšdamas „labiau palengvinantis nei naudingas“, kaip aiškinta 1811 m. išleistame medicininiame žodyne.

Placebo efektas[taisyti | redaguoti kodą]

Nors ir neveikdamas tiesiogiai, per psichologinę būseną placebas gali pagerinti ligonio savijautą ar net ir iš tiesų padėti gydyti ligą (placebo efektas). Toks placebo efektas nėra būdingas tik placebui, jis yra bet kokio medicininio gydymo dalis. [2]. Paprastai skiriant placebą ligoniui nepasakoma, jog vaistas tiesiogiai neveiksmingas, tačiau būsena gali pagerėti net jei ir tai pasakoma. [3]. Medikai teigia [4] jog „Svarbu išskirti garbingą, sąmoningą placebo naudojimą. Bandymai parodė, jog placebo efektas labai didelis. Jo naudojimas deramomis aplinkybėmis turėtų būti skatinamas“. Dažnai prirašomas placebas yra nuo pervargimo skiriami vitaminai. Daugiausia placebas padeda nuo skausmo, depresijos ir pervargimo, nors aprašytas jo teigiamas poveikis daugeliui kitų ligų. Priklausomai nuo ligos, šiam poveikiui jautrūs nuo maždaug 35 % [5] iki 56 %[6] visų žmonių. Jei pasireiškia, placebo efektas nėra trumpalaikis - kai kurioms ligoms jis gali tęstis ne vienerius metus.[7]. Placebas gali veikti selektyviai: patepus „nuskausminančiu“ (iš tiesų neveiksmingu) kremu vieną ranką, skausmas sumažėja šioje rankoje, bet ne kitoje. [8].

Mokslui yra žinomas ir neigiamas placebo efektas (lot. nocebo), jei ligonis mano jog nuo duodamos tabletės jo būsena bent laikinai turėtų pablogėti. [9] Pasireiškiant nocebui, asmuo patiria neigiamus simptomus, kuriuos sukelia vėl gi ne kokios veikliosios medžiagos, bet pačio individo įsitikinimai, kad jam dėl tam tikrų priežasčių turi palaipsniui pablogėti savijauta ar sveikata.

Placebo efekto metu gali veikti beveik visos smegenų dalys.

Placebas efektas yra nepakeičiama priemonė atliekant medicininius naujų vaistų bandymus, kai norima sužinoti, kiek veiksmingas yra naujai sukurtas preparatas. Paprastai tokiais atvejais tiriamieji skirstomi į dvi grupes. Vienai jų skiriamas naujas vaistas, o kitai – placebas, bet abiem grupėms pasakoma, kad bus tiriamas naujųjų vaistų poveikis organizmui. Kartais nė patys gydytojai nežino, kuris pacientas geria tikruosius vaistus, o kuris – placebo. Tai vadinama dvigubai aklu eksperimentu. Po nustatyto laikotarpio tikrinama tiriamųjų sveikata, ir tokiu būdu ištiriamas vaisto poveikis. Taip pat gydytojas atskiram pacientui gali paskirti placebą vietoj vaistų ir stebėti jo sveikimą vien nuo, pavyzdžiui, cukraus gabaliuko!

Placebo efekto poveikis[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, jog veikiant placebui dalyvauja visos žmogaus smegenų dalys. Tikslūs psichologiniai mechanizmai dėl placebo efekto poveikio vis dar paslaptis, tačiau yra keletas teorijų, bandančių juos paaiškinti:

  • Savaime pasibaigiantys sutrikimai. Dauguma paprastų ligų, pavyzdžiui, peršalimas, dažniausiai praeina savaime, t. y. be jokio gydymo. Taigi ar vartojami vaistai, ar placebas, ar visiškai nieko nevartojama, ligos simptomai galiausiai vis viena praeina.
  • Pokyčiai elgsenoje. Placebas gali paprasčiausiai padidinti asmens motyvaciją geriau rūpintis savimi, taigi iš tiesų ligos simptomus sušvelnina ne cukrinės piliulės, o, pavyzdžiui, reguliari mankšta ar tinkamas poilsis.
  • Pakitęs suvokimas. Tikėdamasis jaustis geriau dėl placebo pacientas gali imti kitaip interpretuoti savo pojūčius, pavyzdžiui, aštrus veriantis skausmas gali būti suvokiamas kaip nemalonus dilgčiojimas.
  • Sumažėjęs nerimas. Placebas ir viltis pasijusti geriau gali nuraminti autonominę nervų sistemą ir sumažinti streso hormonų, pavyzdžiui, adrenalino, išsiskyrimą. O tai savaime lemia geresnę būklę.

Placebo efekto veikimo principai[taisyti | redaguoti kodą]

Placebo efektas žmones veikia skirtingai, o jo poveikis priklauso nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui:

  • Placebo charakteristikų. Jei tabletė ar piliulė atrodo kaip tikras medicininis preparatas, yra didesnė tikimybė, kad žmogus labiau  pajaus jos „poveikį“. Gerdami didesnio dydžio tabletes bent du kartus per dieną žmonės mano, kad pasveiks greičiau nei gerdami mažas tabletes vieną kartą per dieną. Dar geresnį efektą nei tabletės turi placebo injekcijos
  • Žmogaus požiūrio. Jei ligonis tiki, kad gydymas jam padės, placebo efektas bus žymiai stipresnis. Tačiau kai kurių tyrimų duomenimis, placebas veikia net ir tada, kai asmuo būna nusiteikęs skeptiškai. Kasdien laiku vartodamas paskirtus preparatus ligonis stebi savo būklę ir dažniausiai vis viena įtikina save, kad poveikis yra.
  • Gydytojo ir paciento ryšio. Jei asmuo pasitiki daktaru, vertina jį, placebas veikia žymiai efektyviau.

Placebo efektas istorijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Perkins'o metalinės lazdėlės

Pirmasis žinomas Placebo efekto tyrimas buvo atliktas gydytojo John’o Haugarth’o 1799 metais. Jis nusprendė ištirti tuo metu populiarų ligų gydimo metodą, kuris buvo grindžiamas ligų išvarymu, pasitelkiant metalines perkinso lazdeles (angl. Perkins tractors), kurios tuo metu paprastam piliečiui buvo sunkiai įkandamos. J.Haugarth’as tikėjo, kad didelė lazdelių kaina buvo siekta pasipelnyti iš paprastų žmonių, todėl jis tą patį gydymo metodą pritaikė naudojant paprastas, medines lazdeles. Bandymo rezultatai patvirtino gydytojo teoriją, medinės lazdelės buvo tokios pat efektyvios kaip ir brangiosios metalinės lazdelės, todėl jis savo tyrimo rezultatus išpublikavo ir teigė, kad visi “stebuklingi” išgijimai, kuriuos

žmonės patyrė iki tol, buvo tik pasąmonės sukurtas efektas, kuris dabar yra traktuojamas kaip placebo efektas.

Kritika ir paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Esama ir placebo efektą neigiančių studijų. [10]. Efektas taip pat kritikuojamas kaip nepatikimas, ne visada pasireiškiantis. Taip pat manoma, jog skirti aiškiai neveiksmingą gydymą meluojant ligoniui gali būti neetiška. Jei iš tiesų skiriamos neveiksmingos tabletės, jų tikra kaina paprastai labai nedidelė, tačiau kad ligonis patikėtų, jis turi sumokėti kaip už tikrą, veiksmingą vaistą. Jei atėjęs pacientas reikalauja gydymo kuris jam aiškiai nereikalingas, apie 24 % Amerikos gydytojų neabejodami skiria placebą, dar 18 % gali tai padaryti priklausomai nuo aplinkybių. [11].

Įdomūs faktai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Apytikriai trečdalis vartojančiųjų placebą pasijunta geriau ar pasveiksta. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad priklausomai nuo ligos šis skaičius gali svyruoti net iki 56 % visos žmonijos.
  • Placebas nebūtinai turi būti tablečių ar piliulių pavidalu – tai gali būti ir specialios dietos, pratimai, fizinės terapijos, netgi chirurginės operacijos.
  • Kartais ligoniams pasireiškia priešingas efektas placebui, vadinamasis nocebo efektas, kai jie mano, kad nuo vartojamų tariamų vaistų ar gydymo būklė ne pagerėjo, o pablogėjo.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Daniel Moerman. Meaning, Medicine, and the Placebo Effect. Cambridge University Press, 2012, ISBN 0-521-80630-5
  2. Eccles R. „The powerful placebo in cough studies?“. Pulm Pharmacol Ther, 15 (3), 251–2 (2002). DOI:10.1006/pupt.2002.0364. PMID 12099783. 
  3. Kaptchuk TJ, Stason WB, Davis RB, et al.. „Sham device v inert pill: randomised controlled trial of two placebo treatments“. BMJ, 332 (7538), 391–7 (2006 m. February). DOI:10.1136/bmj.38726.603310.55. PMID 16452103. 
  4. Cochrane, A.L.: Effectiveness and Efficiency: Random Reflections on Health Services. The Nuffield Provincial Hospitals Trust 1972, p31.
  5. Beecher HK. „The powerful placebo“. J Am Med Assoc, 159 (17), 1602–6 (1955). PMID 13271123. 
  6. Petrovic P, Kalso E, Petersson KM, Ingvar M. „Placebo and opioid analgesia-- imaging a shared neuronal network“. Science, 295 (5560), 1737–40 (2002). DOI:10.1126/science.1067176. PMID 11834781.  (in Supplementary Material)
  7. Traut EF, Passarelli EW. „Placebos in the treatment of rheumatoid arthritis and other rheumatic conditions“. Ann Rheum Dis, 16 (1), 18–22 (1957). DOI:10.1136/ard.16.1.18. PMID 13412002. 
  8. Whalley B, Hyland ME, Kirsch I. „Consistency of the placebo effect“. J Psychosom Res, 64 (5), 537–41 (2008). DOI:10.1016/j.jpsychores.2007.11.007. PMID 18440407. 
  9. „The Nocebo Effect“. Priory.com. 10 February 2007. Nuoroda tikrinta 2009-07-08. 
  10. Hróbjartsson A, Gøtzsche PC. „Is the placebo powerless? An analysis of clinical trials comparing placebo with no treatment“. New England Journal of Medicine, 344 (21), 1594–1602 (2001). DOI:10.1056/NEJM200105243442106. PMID 11372012. 
  11. Doctors Struggle With Tougher-Than-Ever Dilemmas: Other Ethical Issues Author: Leslie Kane. 11/11/2010