Pietų Korėjos gatvės maistas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Prekyba gatvės maistu Pietų Korėjoje.

Pietų Korėjos gatvės maistasgatvės maisto tradicijos ir ypatumai Pietų Korėjos teritorijoje. Ši maisto kultūros sritis šalyje yra atsiradusi nuo XX a. antros pusės, suintensyvėjus urbanizacijai, ir yra išlikusi populiari iki šių dienų. Gatvėje maistas gaminamas dažniausiai mobiliose virtuvėse, kurios vakarais siūlo ir alkoholinius gėrimus, užkandžius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prekiautojas maistu Seulo Namdemun turguje.

Ši maisto kultūros sritis šalyje yra atsiradusi palyginti neseniai, suintensyvėjus urbanizacijai po Antrojo pasaulinio karo ir ypač Korėjos karo. Iki tol didelė dalis (apie 97 %) Korėjos gyventojų gyveno kaimuose ir valgė savo užauginta ir namie pagamintą maistą. Po karo miestai sutraukė daug pabėgėlių, kūrėsi nauja darbininkų klasė, kuriai reikėjo pigaus ir lengvai prieinamo maisto.[1] Tai paskatino gatvės maisto prekeivių atsiradimą, kurie pradėjo gaminti tiek adaptuotą tradicinį maistą, tiek improvizuodami kūrė naujus patiekalus.

Prekeiviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palapinės, kuriose prekiaujama gatvės maistu (Seulas, 2011 m.)

Su Korėjos gatvės maistu dažniausiai siejamos mobilios virtuvės, vadinamos podžangmačia (kor. 포장마차 = pojangmacha, pažodžiui – dengtas vežimas). Jie aplink save sukuria valgymui skirtą erdvę su staliukais, suolais, kėdėmis, o neretai ir pastatydami palapinę primenančią konstrukciją, apsaugančią nuo vėjo, lietaus, o žiemos metu sulaikančią šilumą. Šie vežimėliai atsirado didžiuosiuose miestuose po Korėjos karo pabaigos.[2]

Vežimėliuose maistas gaminamas tiesiai prieš klientų akis, o valgiai šiais laikais dažniausiai patiekiami plastikiniuose induose. Kai kurie vežimėliai specializuojasi vakaro ar naktinėje prekyboje, todėl gali būti nematomi dienos metus ir atsirasti sutemus populiaresnėse žmonių susibūrimo vietose. Vakarinės prekybos metu podžangmačia pavirsta ir į barus: parduodamas tradicinis korėjietiškas alkoholinis gėrimas sodžiu, ryžių vynas makgoli, alus, užkandžiai.

Nepaisant pasikeitusios ekonominės situacijos ir šalies tapimo viena turtingiausių pasaulio valstybių, maisto vežimėliai yra išlikę populiarūs miestuose iki šių laikų. Nors miestų administracija norėdama gerinti įvaizdį ir keldama sanitarinius reikalavimus siekia mažinti gatvės maisto prekeivių skaičių, manoma, kad vien Seule jų yra apie keli tūkstančiai.[3] Pagrindiniai jų klientai yra skubantys kompanijų darbuotojai, studentai, o taip pat ir turistai.

Maistas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas iš gatvės maisto pavyzdžių – dokboki.

Korėjos gatvės maisto prekeiviai iš pradžių gamino supaprastintas tradicinių valgių variacijas, bet šiais laikais yra įtraukę ir užsienio patiekalų, kaip kad mėsainiai, dešrainiai ir pan.

  • Dokboki (kor. 떡볶이 = tteokbokki – pailgi trintų ryžių tešlos gabalėliai virti aštriame padaže. Papildomai gali būti pridedama daržovių, žuvies, mėsos.
  • Žuvies vėrinukai (kor. 어묵 = eomuk arba kor. 오뎅 = odeng) – iš maltos žuvies tešlos suformuoti gabalėliai, suverti ant iešmelių ir virti sultinyje.
  • Gimbap (kor. 김밥 = gimbap) – į ryžius ir jūržolę suvyniotas įvairių rūšių įdaras. Panašus į suši.
  • Sundė (kor. 순대 = sundae) – kraujinės dešrelės su prieskoniais, dažnai valgomos su kitais patiekalais.
  • Dakoči (kor. 닭꼬치 = dakkochi) – virš žarijų kepti ir su įvairiais padažais patiekiami vištienos gabaliukai.
  • Bondegi (kor. 번데기 = beondegi) – garuose virtos šilkverpių lėliukės.
  • Džon (kor. 전 = jeon) – ryžių arba kviečių miltų blynai. Yra daug variacijų su įkeptais priedais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bruce Kraig, Colleen Taylor Sen. Street Food around the World: An Encyclopedia of Food and Culture. ABC-CLIO, 2013, p. 316-17
  2. Bruce Kraig, Colleen Taylor Sen. Street Food around the World: An Encyclopedia of Food and Culture. ABC-CLIO, 2013, p. 317
  3. Guide to pojangmacha: Why Koreans love drinking in tents, CNN Travel, 2012-03-23