Pi Kogi Enavot

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Terminas hieroglifais
hrjw-rnpt
Hariu-Renpet
O4
D21
Z4G43M4
X1
„Tarp metų“
Graikų k. Epagomenai (ἐπαγόμεναι)
Koptų k. Pi kogi enavot
Arabų k. El Nasii (نسيئ)

Pi kogi enavot (kopt. Ⲡⲓⲕⲟⲩϫⲓ 'ⲛ'ⲁⲃⲟⲧ - "mažasis mėnuo"), arba Epagomenai (gr. ἐπαγόμεναι) – penkios arba šešios galutinės metų dienos Koptų kalendoriuje, maždaug atitinkančios laikotarpį tarp rugsėjo 6 ir rugsėjo 10 d. Grigaliaus kalendoriuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penkios likutinės dienos, susidarančios tam, kad išlyginti metų dienų skaičių, egzistavo nuo Senosios Egipto karalystės ir buvo vadinamos Hariu-Renpet t. y. „Tarp metų“. Kadangi 12 mėnesių turėjo po 30 dienų, iš viso jie sudarydavo 360 dienų per metus. Kadangi soliariniai metai yra lygūs 365 pilnoms dienoms, būdavo reikalingos 5 papildomos dienos, kurios ir būdavo pridedamos metų gale. Šių dienų metu koncentravosi vienos svarbiausių metų švenčių, ir kiekviena diena buvo skirta paminėti skirtingą dievybę. Vidurinėje karalystėje minima, kad pirmoji diena buvo skirta Ozyriui, antroji - Horui, trečioji - Horachčiui, ketvirtoji - Izidei, penktoji - Ra.

Senosios ir viduriniosios karalystės laikotarpiu Hariu-Renpet buvo įterpiamas tarp mėnesių Ipet-Chemet ir Vepet-Renpet. Pačioje pradžioje jis sutapo su laikotarpiu, maždaug atitinkančiu birželio vidurį (Memfyje prasidėdavo birželio 14 d.) pagal Grigaliaus kalendorių ir būdavo prieš pat Sirijaus patekėjimą ir Nilo potvynius. Kadangi Egipto kalendoriaus metai ne visai atitiko Saulės (Sirijaus) metus, šis periodas ilgainiui išpuldavo vis anksčiau, lyginant su Nilo potvyniais ir Sirijaus patekėjimu.

Naujojoje karalystėje, 1291 m. pr. m. e. faraonas Amenofis I įvykdė kalendoriaus reformą, paskelbdamas Techi (Džehuti) pirmuoju metų mėnesiu. Nuo tada Hariu-Renpet pradėta įterpinėti tarp mėnesių Mesut-Ra ir Džehuti. Kadangi metai vis tiek atsilikdavo nuo Sirijaus metų, 237 m. pr. m. e. Ptolemėjas III pasiūlė kalendoriaus reformą, pagal kurią epoagomenai turėtų šešias dienas kas ketverius metus. Kiekviena iš dienų buvo paskirta atskiram dievui: Ozryriui, Horui, Setui, Izidei, Neftidei. Šeštoji diena turėjo būti skirta garbinti patį Ptolemėjų.

Ptolemėjaus reforma nebuvo iki galo įvykdyta, tačiau pabaigta 22 m. pr. m. e. įvedus Aleksandrijos kalendorių, epagomenai pradžia buvo fiksuota Julijaus kalendoriaus atžvilgiu (t. y. rugpjūčio 24 d.). XVI a. reformavus Julijaus kalendorių ir įvedus Grigaliaus, iki mūsų laikų susidarė 13 d. skirtumas tarp Grigaliaus ir koptų kalendoriaus. Dėl to Pi kogi Enavot pradžia dabar sutampa su rugsėjo 6 d.