Petinas (Bartužiai)
| Petinas rus. Петино liet. Bartužiai vok. Bartuszen, Bartelshöfen | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Polesko rajonas |
| Altitudė | 15 m |
| Pašto kodas | 238641 |
| Tel. kodas | (+7) 40158 |
Petinas, liet. Bartužiai, vok. Bartuszen, nuo 1936 m. Bartuschen, nuo 1938 m. liepos 17 d. Bartelshöfen, 1945–1946 m. rus. Бартушен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Петино) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Polesko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Saranskojės kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sembos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[3] 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Labguvos apskrities kaimas.[4] 1947–2008 m. Sosnovkos apylinkės kaimas, sujungtas su Perduliais ir Rudlaukiais.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1945 m. | Labguvos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–2008 m. | Sosnovkos apylinkė Polesko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Saranskojės kaimo gyvenvietė Polesko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||
| 1910 m.[5] | 1933 m.[6] | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|
| 76 | 122 | 107 | ||
| ||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 52 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Bartužiai GenWiki
- ↑ Labguvos apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Labguvos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.