Tytuvėnų apylinkė
Koordinatės: 55°35′š. pl. 23°12′r. ilg. / 55.59°š. pl. 23.20°r. ilg.
.svg){kind=small} Tytuvėnų apylinkė
| ||
| Centras | Tytuvėnai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Tytuvėnų valsčius | |
| Apskritis | Kelmės apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Tytuvėnų rajonas (1950–1956) Kelmės rajonas (1963–1995) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Tytuvėnų apylinkių seniūnija | ||
Tytuvėnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Tytuvėnų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Tytuvėnų rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Girininkų apylinkės. 1956 m. gruodžio 28 d. Tytuvėnams gavui miesto teises Tytuvėnų apylinkė panaikinta. Atkurta 1963 m. sausio 12 d. iš Aukštiškių apylinkės, Kubilių apylinkės ir Rūtelių apylinkės.[3] 1977 m. prijungta mažoji dalis Maironių apylinkės, 1986 m. – Kiaunorių apylinkė.
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
Nebuvo [4] | |||
| 1959-01-15 | 3995 ([5]) | |||
| 1970-01 (Išsamiau) |
3598 | 56 kaimai, 1 viensėdis, 3 geležinkelio stočių gyvenvietės [6] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
173,56 | „Artojo“ kolūkis, „Gryžuvos“ kolūkis, Tytuvėnų tarybinis ūkis-technikumas, Tytuvėnų valstybinis medelynas [7] | 56 kaimai, 2 gel. stočių gyvenvietės, 1 kaimo dalis | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
55 kaimai, 2 gel. stočių gyvenvietės, 2 kaimų dalys [8] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
3116 | 55 kaimai, 1 viensėdis, 3 glžk. stočių gyvenvietės, 2 kaimų dalys [9] | ||
| 1985 m. | „Gryžuvos“ kolūkis, Tytuvėnų sodininkystės tarybinis ūkis, Tytuvėnų tarybinis ūkis, Dubysos girininkija, Tytuvėnų girininkija, Užpelkių girininkija [10] | Budraičiai, Bulavėnai, Pagryžuvys, Pašakarnis, Šedbarai, Vaitkaičiai, Valaičiai, Žarai ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
4583 | 102 kaimai, 8 viensėdžiai, 3 gel. stočių gyvenvietės, 2 kaimų dalys [11] | ||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 53
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 17–19
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 57
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 214 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // 106 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // 1–399 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 204
- ↑ Kelmės rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 288
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 201