Pelenai ir sniegas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

„Pelenai ir sniegas“ (angl. Ashes and Snow) – kanadiečių menininko Gregorio Kolberio sukurta paroda-instaliacija. Ją sudaro fotografijos, filmai ir medžiagos, pateiktos laiškų forma. Paroda keliauja iš miesto į miestą, kur įrengiama Klajojančiame muziejuje – laikinoje parodų salėje. Kolberio darbas atskleidžia žmonių ir laukinių gyvūnų santykį, jautrumą, poetiškumą. Parodą „Pelenai ir sniegas“ aplankė daugiau nei 10 milijonų žmonių, ji buvo surengta Niujorke, Meksike, Tokijuje, Venecijoje, Santa Monikoje. Tai gausiausiai pasaulyje lankoma paroda jos autoriui tebesant gyvam.

Kiekvienoje parodoje būna virš 50-ies didelio formato fotografijų ir trys videoinstaliacijos. Fotografijos padarytos sepijos stiliumi, 3,5 x 2,5 m formato, atspausdintos ant rankų darbo japoniško popieriaus. Lankytojai gali peržiūrėti pilnametražį 60 min. dokumentinį filmą, nufilmuotą 35 mm fotojuosta bei du haiku stiliaus trumpus filmus. Nei fotografijose, nei filmuose nenaudojamas skaitmeninis koliažas.

Filmai labiau ne dokumentiniai, o poetiniai su mistikos, egzotikos, ramybės vaizdiniais. Pilnametražį filmą redagavo dukart „Oskaro“ laureatas Pietro Skalija. Tekstą skaito Lourensas Fišbornas (anglų k.), Enrikė Rocha (ispanų k.), Kenas Vatanabė (japonų k.), Žana Moro (prancūzų k.). Garso takelį filmui sukūrė Maiklas Brukas, Deividas Darlingas, Haineris Gėbelsas, Liza Džerard, Lukas Fosas, Nusratas Fatė Ali Chanas ir Dživanas Gasparianas.

Kolberis nuo 1992 m. pradėjo keliauti po įvairius pasaulio kraštus ir fotografuoti žmones su gyvūnais. Jis aplankė Indiją, Mianmarą, Keniją, Šri Lanką, Egiptą, Dominiką, Etiopiją, Tongą, Namibiją, Antarktidą. Tarp vaizduojamų gyvūnų – drambliai, gepardai, lamantinai, banginiai, surikatos, orangutanai, karakalai, gibonai ir kt. Paroda pirmą kartą pristatyta Venecijoje, 2002 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]