Italijos karalystė (1805–1814)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Italijos karalystė
Regno d'Italia
Royaume d'Italie
1805 – 1814
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of {{{paprastas_pav}}}
Italijos karalystė 1812 m.
Sostinė Milanas
Kalbos Italų, Prancūzų
Valdymo forma Konstitucinė monarchija
Istorija

[[Kategorija:|{{{paprastas_pav}}}, 1805]]

Valiuta Italijos lira

Italijos karalystė (1805–1814 m., it. Regno d'Italia; pranc. Royaume d'Italie) – vasalinė karalystė šiaurės Italijoje, sudariusi personalinę uniją su Prancūzija Napoleono Bonaparto valdymo laikais. Karalystė buvo visiškai priklausoma nuo revoliucinės Prancūzijos ir liovėsi egzistavusi Napoleonui netekus valdžios. Šis darinys buvo valdomas Napoleono, kuris titulavosi Italijos karaliumi, o vicekaraliumi tapo jo posūnis Eugène de Beauharnais. Valstybė apėmė Savoją ir šiuolaikines Lombardijos, Veneto, Emilijos-Romanijos, Friulio-Venecijos-Džulijos, Trento, Pietų Tirolio ir Markės provincijas. Napoleonas taip pat valdė likusią šiaurės ir vidurio Italijos dalį – Nicą, Aostą, Pjemontą, Ligūriją, Toskaną, Umbriją ir Lacijų, tačiau tiesiogiai kaip Prancūzijos imperijos dalį, o ne kaip vasalinę valstybę.