Italijos karalystė (1805–1814)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Italijos karalystė Regno d'Italia Royaume d'Italie
1805 – 1814
Vėliava Herbas
Italijos karalystė 1812 m.
Sostinė	Milanas
Kalbos	Italų, Prancūzų
Valdymo forma	Konstitucinė monarchija
Istorija	[[Kategorija:|{{{paprastas_pav}}}, 1805]]
Valiuta	Italijos lira

Italijos karalystė (1805–1814 m., it. Regno d'Italia; pranc. Royaume d'Italie) – vasalinė karalystė šiaurės Italijoje, sudariusi personalinę uniją su Prancūzija Napoleono Bonaparto valdymo laikais. Karalystė buvo visiškai priklausoma nuo revoliucinės Prancūzijos ir liovėsi egzistavusi Napoleonui netekus valdžios. Šis darinys buvo valdomas Napoleono, kuris titulavosi Italijos karaliumi, o vicekaraliumi tapo jo posūnis Eugène de Beauharnais. Valstybė apėmė Savoją ir šiuolaikines Lombardijos, Veneto, Emilijos-Romanijos, Friulio-Venecijos-Džulijos, Trento, Pietų Tirolio ir Markės provincijas. Napoleonas taip pat valdė likusią šiaurės ir vidurio Italijos dalį – Nicą, Aostą, Pjemontą, Ligūriją, Toskaną, Umbriją ir Lacijų, tačiau tiesiogiai kaip Prancūzijos imperijos dalį, o ne kaip vasalinę valstybę.