Paukščių šėrimasis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Melsvosios guirakos (Guiraca caerulea) plunksnų dangos kaita. Iš viršaus į apačią: patinas veisimosi apdaru, patinas poilsio apdaru, patelė ir mėlynosios startenės (Passerina cyanea) galva.

Šėrimasis – paukščių plunksnų keitimas, vykstantis pasibaigus veisimosi laikotarpiui. Paukščiai pradeda šertis rudenį. Smulkieji paukščiai šeriasi tik vieną kartą per metus. Tačiau yra nemažai paukščių kurie šeriasi du kartus ir per kiekvieną šėrimąsi įgauna vis kitokį plunksnų apdarą. Veisimosi metu įgaunamas plunksnų apdaras vadinamas vestuviniu, kiti – poilsio. Pavyzdžiui, naminės anties patinas – gaigalas per poravimąsi pasipuošia ryškiu spalvų vestuviniu apdaru – galva žalia, apykaklė balta, krūtinė ruda, pilvas šviesiai pilkas. Liepos mėn. jis nusišeria ir pagal plunksnų išvaizdą tampa panašus į patelę. Šį apdarą dėvi neilgai, nes rugsėjo mėn. jį numeta ir iki kitos vasaros vėl pasipuošia vestuviniu apdaru. Kai paukštis šėrimosi metu nepakeičia sparnų ir uodegos plunksnų, toks šėrimasis yra nepilnutinis.

Šeriantis sparnams, dažniausiai pirmoji iškrinta abiejų sparnų pati didžioji plasnojamoji plunksna, paskui kita iš eilės ir t. t. Sakalams iš pradžių iškrinta septintoji, paskui dvi šalia esančios iš vienos ir iš kitos pusės. Antys, gervės, vandeninės vištos beveik vienu metu netenka visų plasnojamųjų plunksnų. Todėl šių paukščių gyvenime yra toks laikotarpis, kai jie visiškai negali skristi. Naujai užaugusios plunksnos skiriasi nuo senųjų. Senosios plunksnos yra nublukusios, viršūnės nudėvėtos. Šeriantis uodegai, pirmiausia iškrinta dvi vidurinės vairuojamosios plunksnos, o paskui po vieną gretimą iš kiekvienos pusės. Paskutinės iškrinta kraštutinės plunksnos.

Paukščiai šeriasi iki trijų mėnesių. Tuo metu paukščių plunksnos turi dviejų sezonų požymius – praėjusio ir būsimojo.