Parotta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Parotos su kiaušinių kurma ir svogūnų griežinėliais.

Parota – sluoksniuota paplotėlio formos duona, kilusi iš Indijos subkontinento, kepama iš baltų kvietinių „maida“ miltų, populiari pietinėje Indijoje. Parota yra įprastas gatvės maistas pietų Indijoje, ypač Keralos ir Tamilnado valstijose bei kaimyninėje Šri Lankoje. Iš Tamilnado parotos pateko į Malaiziją kartu su darbininkais, kurie 1970-aisiais dirbo Tutikorino uoste. Parotos yra įprastos ant gatvių prekystalių ir restoranuose Keraloje, Tamilnade bei atskirose Karnatakos, Andhra Pradešo ir Telanganos valstijų dalyse. Kai kur jos patiekiamos vestuvių pokyliams, religinėms šventėms, festivaliams.

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parota gaminama iš tešlos, kurios sudėtyje yra miltai, kiaušiniai (kai kuriose receptūrose), aliejus arba lydytas sviestas ghi ir vanduo. Tešla suminkoma į plokščią blyną, kuris ištepamas aliejumi ar sviestu, iš jo suformuojama spiralinė „bandelė“, kuri vėl iškočiojama į paplotėlius. Taip paruoštas kepimui paplotėlis turi kelis tešlos sluoksnius. Kepama ant įkaitinto plokščio paviršiaus. Gaminiui traškumo suteikia jo pašlakstymas riebalais. Kepimo metu paplotėlis išsipučia, nes tarp sluoksnių esantis vanduo ir oras nuo karščio bando išsiplėsti ir atsisluoksniuoti. Parotos valgomos su daržovių kurma, vištienos, avienos ar jautienos saalna (prieskoniais paskanintu kariu).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka