Atgimimas (budizmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Straipsnių serija

Budizmas
BudizmasDharma Wheel.svg
BudizmasDharma Wheel.svg
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Atgimimas (skr. पुनर्जन्मन् = punarjanman) – budizmo sąvoka, nusakanti daugelio gyvenimų ciklą, dar vadinamą samsara. Pasak budizmo, po mirties žmogus atgimsta iš naujo, naujam gyvenimui. Šis ciklas nėra laikomas geru dalyku, priešingai, tai yra kančia, kurios galima išvengti nustojus troškimų (pasiekus nirvanos būseną) ir patyrus nušvitimą. Tai viena iš pagrindinių budizmo idėjų.

Pasak budistinės tradicijos, žmogus atgimsta nebūtinai tame pačiame pasaulyje ir nebūtinai žmogumi, jis gali atgimti ir viename iš šešių nežemiškų gati (karalysčių, pasaulių). Tie pasauliai yra dangiškasis, pusdievių, žmonių, gyvūnų, dvasių ir pragaro. Kuriame pasaulyje žmogus atgims nulemia jo karma. Nors galutinis budistų tikslas yra nirvana, t. y. visiškas atgimimų ciklo nutraukimas, nemaža dalis kasdieninės budistų praktikos ir teorijos yra skirta pasigerinti karmą taip, kad bent jau atgimtum geresniame pasaulyje.

Skirtingos budizmo šakos supranta atgimimą kažkiek skirtingai. Pagrindiniai nesutarimai yra dėl laikotarpio, po kurio miręs žmogus atgimsta, ir kiek labai atgimęs žmogus vis dar yra „tas pats“ žmogus. Dauguma didžiujų budizmo atšakų sutinka, kad žmogaus sąmonė (vidžniana) esti kaip tęstinumas iš gyvenimo į gyvenimą, gali keistis, tobulėti arba regresuoti.

Nors atgimimas dažnai vadinamas reinkarnacija, ši sąvoka skiriasi nuo reinkarnacijos kaip ji suprantama hinduizme, džainizme ir populiariojoje kultūroje. Pagrindinis skirtumas yra siela – reinknarnacijoje egzistuoja nemirtinga siela (džyva), kuri po mirties palieka kūną ir įsikūnija į kitą kūną. Budizmas nepripažįsta sielos egzistavimo (nesavastingumas).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]